MĖNUO |
BIČIŲ
DARBAI |
BITININKO
DARBAI |
PASTABOS |
Sausis |
Šiuo
metu bičių kamuolyje didesnių pasikeitimų dar
nėra. Jis centriniais koriais truputį pakyla į
viršų. Rudenį dirbusios arba varoatozės
erkių pažeistos bitės pradeda žūti. Prie
lakų atsiranda lavonėlių, trukdančių orui
patekti į lizdą. |
Ramiu
oru pakanka kas vieną ar dvi savaites apeiti
avilius, pravalyti lakas. Reikia atkreipti
dėmesį į negyvų bičių kiekį ant
prielakčių ar prie jų, lakų priedangas,
kurios apsaugo nuo zylių ir tiesioginio vėjo.
Po vėjuotų dienų, ypač pūgų reikia tuojau
pat patikrinti avilių stogus, jų sandarumą,
nuvalyti nuo prielakčių susikaupusį sniegą.
Laikas užbaigti avilių ir bitininkavimo
inventoriaus remontą. Tinkamas laikas pavartyti
bitininkystės literatūrą, pasidomėti
naujovėmis seminaruose. |
|
Vasaris |
Kai kuriose šeimose
atsiranda pirmieji perai. Lizdui būtinas
šviežias oras, papildoma šiluma. |
Reikia
stebėti, ar lakos praleidžia orą. Tikslinga
pro žarnelę paklausyti kaip žiemoja bitės.
Jei garsai įtartini arba visiška tyla, reikia
atidengti avilį ir įsitikinti ar šeima gyva.
Jei ant prielakčio pastebima negyvų bičių
nugraužtais pilveliais, reiškia lankosi pelės.
Įtarus, kad jos gyvena avilyje, reikia ant
apšiltinimo viršaus paspęsti spąstus. |
|
Kovas |
Bičių atbudimas. Bičių kamuolys
pakilęs, centre pirmieji perai. Bitės nerimsta
apsiskraidyti. Orams sušilus iki +10 - +12°C,
bitės pradeda apsiskraidyti. |
Iš lakų iškrapštomos
negyvos bitės. Jei apsiskraidymo dieną bitės
neišskrenda, reikia patikrinti pakišus ranką
po šiltinamąja medžiaga. Šiluma jaučiama,
kai yra perai. Tikslinga patikrinti kraštinius
korius. Jei jie lengvi reiktų įstatyti į
lizdą po korį su atidengtu medumi ir duonele,
prieš tai palaikius šiltoje patalpoje. Neturint
korių su maistu galima uždėti kandi tešlos
ant lizdo viršaus arba duoti cukraus sirupo: 1,5
dalis cukraus ir 1 dalis vandens. Sirupą geriau
duoti supiltą į korius. Reiktų kuo skubiau
išvalyti avilių dugnus ir iš lizdo išimti
visus bičių neaptūptus, be perų
korius.Drėgną ir supelijusį apšiltinimą
pakeisti sausu. Patartina avilio šiūkšles su
bičių lavonėliais patikrinti veterinarijos
laboratorijoje
nozematozei ir kt.
bičių ligoms nustatyti. |
|
Balandis |
Tikras
bičių pavasario mėnuo. Šeimose būna jau po
kelis korius perų (ypač karnikos bičių
šeimose). Mėnesio pradžioje bitės baigia
apsiskraidyti. Sužydi pavasariniai augalai.
Bitės pradeda nešti žiedadulkes, vandenį,
nektarą. |
Šiltesnėmis
dienomis patikrinama
šeimų būklė: pagal perus
nustatoma ar yra motinėlė, įvertinamas šeimos
stiprumas, korių švarumas. Silpnos (ant 2 - 3
korių) arba be motinėlių (traninės) šeimos
prijungiamos prie stipresnių. Pradedami
plėsti
lizdai iš pradžių pasiūtu, o vėliau ir
dirbtiniais koriais. Pasirūpinama bičių
girdyklų įrengimu. Prireikus bičių šeimos
gydomos nuo nozematozės. |
|
Gegužė |
Bičių šeimos auga. Joms reikia
vietos talpinti perams ir nektarui. Gerą
pavasarį stiprios šeimos iki birželio
pradžios gali prinešti po 10 -15 kg puikaus
pavasarinio medaus. |
Labai
svarbu laiku išplėsti lizdus, kad bitės
pastoviai turėtų darbo ir motinėlė turėtų
kur dėti kiaušinėlius. Žiūrima, kad
girdyklose visuomet pakaktų vandens: ir gėlo ir
pasūdyto. Sodams žydint galima pradėti rinkti
žiedadulkes. Komplektuojamos meduvės
(magazinai). Jei gerai seksis, mėnesio pabaigoje
galėsite ragauti pirmojo medkopio pavasarinio
medaus. |
|
Birželis |
Įprasto bičių darbo mėnuo. Po
pavasarinio medunešio dalis stipresnių bičių
turi pilnas meduves medaus. |
Medų reikia išsukti.
Meduotus korius su meduvėmis grąžinti
šeimoms. Prieš meduvių dėjimą peržiūrimi
lizdai, išimami tranų perai - kartu su jais ir varoatozės erkės. Radus pasiūtų
motinų lopšelių su lervutėmis, šeimas
geriausia perskirti, į lizdus įdėti dirbtinių
korių. Sudarytas šeimas reikia pamaitinti
cukraus sirupu. Birželis - geras laikas
motinėlėms pasikeisti. |
|
Liepa |
Tolesnis medunešio laikotarpis.
Baigiantis mažalapės liepos bei baltažiedžio
barkūno žydėjimui, baigiasi ir vasaros
medunešis. Tam įtakos turi ir ant spygliuočių
bei liepų lapų pasirodantys amarai. |
Liepos
15-20 d. reikia išsukti medų (antrasis
kopimas) ir paruošti bites išvežti į
grikius, dobilus ar viržynus. Prieš tai į
avilių lizdo vidurį sudedami šiais metais
pasiūti, bičių žiemojimui tinkami koriai. Į
lizdo kraštus iškeliami seni koriai su perais.
Šeimoms turinčioms 11 ir daugiau tokių korių,
į lizdą įdedami 1-2 dirbtiniai koriai ir
uždedami magazinai. Silpnesnėms šeimoms
meduvės nededamos, bet į lizdus įstatomi 2
dirbtiniai ir 2-3 pasiūti koriai. |
|
Rugpjūtis |
Pagrindinis žieminių bičių
auginimo mėnuo. |
Susikaupusį
koriuose medų reikia išsukti, kol šiltesni
orai. Tinkami naudojimui koriai duodami bitėms
nusausinti. Vėliau jie sandėliuojami,
dezinfekuojami acto rūgštimi ir saugomi iki
pavasario. Seni koriai ruošiami lydymui.
Tvarkomi lizdai žiemai. Centre paliekama tiek
korių, kiek bitės gerai aptupia. Žiemai
negalima palikti lipčiaus, viržių, grikių
medaus. Todėl tokie (centriniai) koriai
keičiami šviesesniais tuščiais, bitės
maitinamos cukraus sirupu. Sirupas ruošiamas iš
3 dalių cukraus, 2 - minkšto vandens.
Kiekvienai šeimai reikia duoti apie 6-12 kg
cukraus (nesuklyskite, ne cukraus sirupo), 1-2
korius su bičių duonele. Maitinant lakos
susiaurinamos iki 7-8 cm, maitinama vakare.
Neproduktyviose šeimose motinėles tikslinga
pakeisti jaunomis. |
|
Rugsėjis |
Žieminių bičių auginimo pabaiga.
Bitės dar atsineša žiedadulkių. |
Mėnesio
pradžioje reikia galutinai bites paruošti
žiemai, patikslinti, kiek kiekvienai bičių
šeimai trūksta maisto atsargų. Ant avilių
lakų tikslinga uždėti groteles nuo pelių.
Rugsėjo pabaigoje baigiami dengti perai. Jei
erkėtumas didesnis kaip 5%, erkes būtina naikinti. Sudedami šoniniai ir
viršutinis apšiltinimai. |
|
Spalis |
Paskutinis aktyvios bičių veiklos
laikotarpis. Pirmoje mėnesio pusėje šeimose,
turinčiose jaunas motinėles, būna dar dengtų
perų. Šiltesnėmis dienomis jaunos bitės
prieš žiemą apsiskraido.Naktimis bitės
susitelkia tarprėmiuose |
Praplėstas ir grotelėmis
uždengtas lakas patartina pridengti skydais arba
eglišakėm, kad vėjas nepūstų į avilių
vidų. Apžiūrime avilių stogus, jų
sandarumą. Patikriname, ar medžių šakos
nesiekia avilių, nes jų krebždenimas trukdys
bitėms ramiai žiemoti. Tvarkome rėmelius,
išpjautą iš rėmelių vašką lydome.
Duonelė iš korių iškuliama arba
išpjaustoma peiliu, permalama mėsmale ir,
sumaišius su medumi, dedama į stiklainius.
Iškultą duonelę galima išdžiovinti. Reikia
pasirūpinti gera avilio ventiliacija. |
|
Lapkritis |
Bičių
žiemojimo ramybės pradžia. Reikia
pasirūpinti, kad niekas nedrumstų jų
ramybės. Jei reikia, papildomai apšiltinami
lizdai. Avilių lakas uždengiame skydais ar
eglišakėmis, kad vėjas nepūstų tiesiog į
avilių vidų. Be to tokios priedangos apsaugo
lakas nuo tiesioginių saulės spindulių,
viliojančių bites anksti pavasarį laukan, nuo
pelių ir zylių. |
Lizduose
pravartu įrengti garlaides. Tam tinka 6-10 mm
skersmens plastmasinis vamzdelis: vienas jo galas
įleidžiamas į lizdo apačią 5-7 cm nuo dugno,
o kitas išvedamas virš apšiltinimo. Pro tokį
vamzdelį žiemą labai patogu pasiklausyti
bičių gyvenimo. Reikia stebėti, kad graužikai
nenaikintų atsarginių korių. Baigiame lydyti
senus korius. Korių plovimui ir vaško
tirpinimui vartojamas tik minkštas vanduo.
Lydytas vaškas pakeičiamas į dirbtinius korius: dviem šeimoms - apie 1 kg
korių (1 kg telpa 14 lapų). Per žiemą
pastovėję koriai pavasarį būna tvirtesni. |
|
Gruodis |
Bičių žiemos ramybės tąsa.
Bitininkas turi retkarčiais apsilankyti
bityne. |
Nors
tai pats tinkamiausias laikas atostogoms,
nepamirškime kas padaroma žiemą, to nereiks
daryti pavasarį, kai labai stinga laiko.
Rūpestingiems bitininkams ir namuose atsiranda
įvairiausių darbų: avilių ir nukleusų
remontas, rėmelių kalimas ir kt. |
|