Bičių motinėIių keitimo būdai

Vertingos bičių motinėlės šeimose dažniausiai išgyvena du sezonus. Paskui jų produktyvumas mažėja.  Menkavertes motinėIes patartina keisti pirmai progai pasitaikius, o labai produktyvioms leidžiama gyventi ilgiau.  Tyrimais nustatyta, kad žiemojant žūsta apie 10% trimečių, 3% - dvimečių ir tik 0,2% - pirmamečių motinėlių.
Normalioje šeimoje gyvena viena bičių motinėlė ir jai pakeisti taip pat reikia vienos naujos.  Paprastai bitės augina kelias motinėles, kad galėtų atsirinkti pačią vertingiausią, o bitininkas ne visada tai gali padaryti.  Mat jo parinkta motinėlė.kartais neatitinka bičių igimtq poreikių, ir bitės jos nepriima.
Bitininkystės praktikoje taikoma maždaug šimtas motinėIių keitimo būdų.  Jaunos bitės naujas monėles priima geriau negu senos, o jaunos motinėlės taip pat noriau priimamos.  Geriau priimamos stambios, jau dedančios motinėlės.  Jas patartina keisti pagrindinio medunešio metu.  Patikimiau įleisti motinėIę vakare, po gero medunešio arba naudojant kvapias medžiagas.
Sunkiau bitės priima nevaisingas, ypač ilgesnį laiką izoliuotas motinėles.  Nepatartina duoti motinėles kartu su bitėmis palydovėmis.  Nenoromis priimamos ir kitų rasių, labai judrios motinėlės.  Motinėlių keitimo sėkmė daug priklauso ir nuo bitininko patirties.
Galima keisti pašalinus senąją motinėlę arba nepašalinus.

Vietoj pašalinto spietiminio narvelio (A) prisegamas veislinės šeimos motinos narvelis (B)

Motinėlių gaudyklė

Narveliai motinėlėms

1. Pašalinus motinėIę vasarą, bitės pradeda auginti gelbėjimosi narvelius.  Kai visi perai uždengti, gelbėjimosi narveliai išlaužomi, atnešama subrendusi motinėlė veislinės šeimos narvelyje ir prisegama tiesiog prie korio (žr. pav.). Išsiritusi subręsta, susiporuoja ir pradeda dėti kiaušintėius.
2.  Vidudienį sugaunama sena motinėlė, su keliomis to paties avilio bitėmis uždaroma į izoliacinį (geriausiai Titovo) narvelį ir paliekama kurį laiką lizde.  Vėliau bitės išleidžiamos, motinėlė negyvai suspaudžiama, jos kūneliu patrinamos narvelio sienelės ir įleidžiama nauja motinėlė.  Apatinė narvelio anga užlipinama meduota korio plokštele, bitės ją pragraužia ir išsiveda motinėlę.
3. Vidudieni sugaunama senoji motinėlė, uždaroma į narvelį ir iki vakaro laikoma virš lizdo rėmų.  Vakare narvelis pakeičiamas su nauja motinėle.  Apatinė anga užlipinama dirbtinio korio plokštele.  Tuo pačiu metu į laką ikišamas marlėje susuktas žirnio dyžiio naftalino gabalėlis, kad panaikintų pašalinius kvapus.  Bitės motinėIę išlaisvina.
4.  Pašalinus senąją motinėlę, po 4-6 val., vakare tiesiog ant prielakčio paleidžiama nauja motinėlė, prieš tai panardinta (trumpam) į drungną vandenį.  Laka truputi parūkoma.
5.  Pašalinama senoji ir čia pat ant korio su besiritančiomis bitėmis ir medaus narveliais paleidžiama naujoji motinėlė.  Ji uždengiama didžiuoju izoliaciniu gaubtuvėliu.  Čia motinėlė tuojau randa jaunų bičių palydą, gali pati pasimaitinti ir net pradėti dėti kiaušinėIius.  Rėmas su gaubtuvėliu dedamas į lizdo vidurį taip, kad tinklelis nesiektų gale esančio korio (turi jausti avilio bitės).  Po dviejų trijų parų bitės šone pragraužia korį ir išsiveda motinėlę.  Gali ją paleisti ir bitininkas.  Negalima ilgam palikti uždengtos motinėlės.
6. Vertingos (veislinės) motinėlės su jaunomis bitėmis iš pradžių paleidžiamos ant korio, kuris perkeliamas į izoliacinę kasetę. Tuo pačiu metu pašalinama senoji.  Po trijų dienų šeima apžiūrima.  Atsiradę gelbėjimosi narveliai išlaužomi, o motinėlė su koriu išimama iš kasetės ir perkeliama į lizdą.
7. Vidudienį suformuojamas dirbtinis spiečius ant 2-3 korių su jaunomis ir besiritančiomis bitėmis.  Koriai pernešami už aklinos lizdo skiriamosios arba į antrąjį aukštą.  Po 2-3 val. ant korio paleidžiama motinėlė ir pridengiama didžiuoju gaubtuvėliu.  Po paros iš pagrindinės šeimos pašalinama senoji, iškėlus lizdo skiriamąją, nukleusas prijungiamas prie pagrindinės    šeimos.
8.  Ilgesnį laiką kelionėje išbuvusi motinėlė apgyvendinama ant dviejų korių  už aklinos lizdo skiriamosios su besiritančiomis bitėmis po didžiuoju gaubtuvėliu. Iš pagrindinės šeimos pašalinama senoji motinėlė.  Po 3-5 parų išlaužomi gelbėjimosi narveliai, ir naujoji motinėlė prijungiama prie pagrindinės šeimos.  Prijungti galima ir vėliau, prieš tai kelis kartus išplėtus už lizdo skiriamosios esančio dirbtinio spiečiaus lizdą. Tuomet belieka abi šeimas  sujungti.
9.  Gauta motinėlė apgyvendinama nukleuse su jaunomis bitėmis, paimtomis iš keičiamos šeimos.  Sugaunama ir pašalinama senoji motinėlė.  Nukleusas statomas virš lizdo taip, kad jo laka sutaptų su vienu iš tarprėmių, pro kur galėtų patekti avilio bitės ir išsivesti motinėlę iš nukleuso.
10.  Sugavus seną motinėlę, neiškeliant iš lizdo korių, bitės pulvelizatoriumi atsargiai supurškiamos vandeniu.  Jos lyg ir sustingsta 15-20 min.  Tuomet tiesiog ant korio paleidžiama nauja motinėlė, truputi patepta to korio medumi.
11. Vidudienį sugaunama senoji motinėlė, o po 3 val. iš nukleuso su koriu atnešama naujoji.  Korys statomas lizdo krašte ir nuo perų atskiriamas dirbtiniu koriu.  Įstatomasis ir dirbtiniai koriai prieš tai supurškiami aromatizuotu cukraus sirupu.
12. Pavakary sugaunama motinėlė ir pašalinama iš avillo.  Taip pat sugaunama ir apie 50 jaunų bičių į popierinį skylėtą maišelį, į kurį įleidžiama ir naujoji motinėlė.  Maišelis užlenkiamas ir prisegamas virš lakos, kad jo apačia siektų pro laką vaikščiojančias bites.  Lakos sargės bei maišelyje esančios bitės pragraužia popierių ir motinėlę nusiveda į avili.  Po kurio laiko reikia patikrinti: jeigu prie maišelio daug bičių, čia yra motinėlė, jai reikia padėti patekti į avilį.
13. Vidudienį į avilio tarprėmį kabinamas izoliacinis narvelis su naująja, motinėle.  Kitą dieną patikrinama.  Jeigu bitės ant narvelio laikosi ramiai, atidaromas jo dangtelis ir motinėlė išleidžiama.. Kai bitės neramios, reikia apžiūrėti lizdą, pašalinti gelbėjimosi narvelius, o narvelio angą užlipinti dirbtinio korio gabalėliu, padarius jame skylutes.
14.  Praėjus porai valandų nuo motinėlės pašalinimo (vakare), bitės su rėmais iškeliamos iš lizdo ir nušluojamos ant avilio dangčio (ar platesnės lentos), pastatyto prie lakos.  Koriai vėl sudedami Kai bitės pradeda judėti pro laką į avili, į jų srautą paleidžiama ir naujoji motinėlė.  Bitės ją nusiveda, kaip ir sueinant spiečiui.
15.  Vakare, atėmus motinėlę, Ieidžiama šeimai nusiraminti.  Po to į avilį įkišamas filtruojamasis popierius, sulietas etilo spiritu.  Laka trumpam uždaroma.  Po to be bičių palydos dedamas izoliacinis narvelis su nauja motinėle.  Jo anga užlipinama tešla.  Bitės prasigraužia ir išsiveda motinėlę.
16.  Vasaros pabaigoje dvirėmiuose nukleusuose, suformuotuose standartiniame avilyje, apgyvendinamos motinėlės. Šeimose, kuriose numatyta keisti motinėIes, uždengiami visi perai ir iš vakaro pašalinamos motinėlės.  Kitą dieną iš nukleusų perkeliamos tiesiai ant korių naujos motinėlės.  Visų nukleusų bitės sujungiamos su viename iš jų palikta motinėle.  Taip suformuojama dar ir papildoma šeima.
17.  Kai turimos kelios atsarginės motinėlės, jas šeimon galima leisti visas iš karto.  Prieš 3 val. pašalinama senoji, po to viena po kitos tiesiai pro laką suleidžiamos naujosios.  Bitės pasiliks tinkamiausią.
18.  Laikant atsarginę motinėlę šiltoje patalpoje, nusilpsta nukleuso bitės, kurias vieną du kartus tenka pakeisti naujomis.  Tam tikslui šaltoje patalpoje iš atsarginės šeimos paimama kiek reikia nukleusui bičių, kurios sustirusios palaikomos apie valandą.  Po to įnešama motinėlė.  Nukleusas vėl atnešamas į patalpą.

Keitimas, nepašalinus senosios motinėlės

Trangaudės

1.  Avilio lizde ar į magaziną (antrą aukštą) tarp rėmų su medumi įkabinamas narvelis su subrendusia motinėle (narvelyje arba be jo).  Kitą dieną patikrinama.  Jeigu pragraužtas narvelio galiukas - motinėlė išėjusi, o jei šonas - motinėlė sunaikinta, ją galima rasti negyvą narvelyje.  Tuomet duodamas narvelis pakartotinai (Filatovo būdas).
2.  Pagrindinio medunešio pradžioje į išdezinfekuotą ar net panardintą į ištirpusį vašką (kvapams likviduoti) izoliacinį narvelį įnešamas visiškai subrendęs motinėlės narvelis.  Vidudienį narvelis kabinamas tarp rėmų, o kitą dieną tuo pačiu laiku išleidžiama išsiritusi motinėlė ir ant prielakčio dedama trangaudė.  Po paros dviejų trangaudėje randama negyva motinėlė.  Jeigu išmesta senoji, prie jos būna bičių (ženklinta atpažįstama iš ženklo spalvos), o prie jaunos jų nebūna (Skirkevičiaus būdas).
3.  Gulstiniame avilyje, kuriame šeima užima aštuonis devynis rėmus su perais, lizdas perskiriamas į dvi dalis, o į tarplizdį dedamos dirbtinių korių plokštelės ir pasiūti koriai (avilyje reikalinga antra laka).  Vienoje iš perskirtų dalių bitės auginsis gelbėjimosi motinėlę.  Kai ji susiporuoja ir pradeda dėti kiaušinėlius, abiejų šeimų lizdai sujungiami.  Kurį laiką gali gyventi dvi motinėlės, o rudeniop bitės pasiliks vieną.
4.  Dviaukščiame ar daugiaaukščiame avilyje senoji motinėlė nuvaroma į apatinį aukštą  Antrasis atskiriamas aklina diafragma.  Po 3-5 val. į viršutinį aukštą įdedamas subrendęs motinėlės narvelis.  Kai motinėlė pradeda dėti kiaušinėIius, aklinoji dlafragma pakeičiama dvisluoksniu subadytu popleriumi.  Bitės popierių paprastai pragraužia, susijungia ir pasilieka vieną motinėlę.

MotinėIių davimas traninėms šeimoms

Įrankiai lervutėms perkelti

1. Kai traninė šeima siuva gelbėjimosi narvelius, kuriuose bando auginti motinėIes iš neapvaisintų kiaušinėIių, iš tokių narvelių lervutės pašalinamos, o vietoj jų pernešamos geros šeimos lervutės.  Tuomet ir traninė šeima užaugina gerą motinėlę.
2.  Virš traninės šeimos lizdo 2-3 val. padedamas narvelis su motinėle.  Paskui avilys nukeliamas į šoną, o jo vieton statomas naujas su keliais perų koriais, paimtais iš normalios šeimos.  Traninės šeimos bitės nušluojamos ties prielakčiu. Į einančių avilin bičių srautą paleidžiama ir motinėlė.  Dažniausiai ji priimama.
3.  Traninės šeimos avilyje už aklinos lizdo skiriamosios suformuojamas iš 3-4 korių jaunų bičių dirbtinis spiečius, į kurį vakare su narveliu įkeliama vaisinga motinėlė.  Rytojaus dieną ji išleidžiama.  Po 3-4 dienų motinėlė ant korio pridengiama didžiuoju gaubtuvėIiu ir su koriais perkeliama į pagrindinę šeimą vietoj atimtų korių su kuprotais perais.  Motinėlę bitės pačios išsiveda arba ji išleidžiama.
  4.  Vidudienį vidutinio stiprunio normalioje šeimoje sugaunama motinėlė ir su izoliaciniu narveliu pernešama į traninę šeimą.  Aviliai sukeičiami vietomis.  Grįžusios normalios šeimos bitės randa savo motinėlę su svetimomis bitėmis.  Iš jų tranines paprastai sunaikina. Į normalią šeimą grįžusios traninės šeimos bitės pradeda auginti gelbėjimosi motinėlę.  Rytojaus dieną traninėje šeimoje motinėlė išleidžiama.Kad motinėlė greičiau išaugtų, gelbėjimosi narvelis pakeičiamas spietiminiu narveliu.
5. Traninės šeimos avilys vakare nukeliamas į šoną.  Jo vietoje įsmeigiama palinkusi šaka, ant kurios pakabinamas narvelis su motinėle.  Avilys nunešamas dar toliau, iš jo visos bitės nukratomos ant žemės.  Skraidančios bitės renkasi į seną vietą ant šakos ir susidaro lyg natūralus spiečius. Kitos dienos rytą avilys grąžinamas su naujais koriais, surinktais iš kitų šeimų, ir suleidžiamas ant šakos nakvojęs spiečius.  Motinėlės narvelio apatinė anga užlipinama meduota korio plokštele.  Bitės motinėlę išsiveda.
6.  Vėlai vakare traninės šeimos bitės nušluojamos spietinėn, kuri iki kitos dienos vakaro išlaikoma vėsioje patalpoje (rūsyje).  Po to bitės ties prielakčiu nukrečiamos ir, kai baigia sueiti, į srautą paleidžiama ir motinėlė. Prieš paleidimą ji truputi parūkoma.
7.  Bet kuriuo metų laiku vakare virš traninės šeimos lizdo rėmų užlašinami 6-7 eterio lašai.  Tuojau pat lizdas 10 min. pridengiamas plėvele, kad bites paveiktų narkozė.  Paskui į tarprėmi paleidžiama motinėlė, bitės ją mielai priima. Ši būdą galima taikyti keičiant motinėles ir normaliose šeimose
Bitininkai dažniausiai naudoja vieną būdą.  Prie jo pripranta, įgauna įgūdžių ir motinėles sėkmingai pakeičia.

Motinėlių ženklinimas

Įrankiai motinėlei ženklint (kairėj) ir pagaut (dešinėj)

Bičių motinėlių spalvinis žymėjimas (standartinis) Spalva Žymėjimo metai   2002 2007 2012 2017   2003 2008 2013 2018   2004 2009 2014 2019   2005 2010 2015 2020   2006 2011 2016 2021

Geriau stebėti ir žinoti paženklintos motinėlės amžių.  Jas galima ženklinti prieš poravimąsi ir susiporavusias.  Vienas iš ženklinimo būdų, kai ant stalo patiesto porolono iš gaudytuvo  paleidžiama motinėlė.  Ji pridengiama specialiu gaubtuvėliu . Motinėlė lengvai prispaudžiama, ir ant krūtinės viršaus uždedamas lašelis dažų arba klijų, tuomet ant jų priklijuojamas iki 2 mm skersmens spalvotas popierėlis (šiais laikais naudojami specialūs įrankiai motimėlėms sugaut ir ženklint bei flomasterio tipo žymekliai - t.a.pastaba). Spalvinis žymėjimas yra sutartinis, kad kurį laiką spalva nesikartotų, jos grįžta kas penkti metai.

J.Straigis "Bičių motinėlių keitimo būdai", "Motinėlių ženklinimas"

Reikia tai žinoti ir pritaikyti bitininkystės praktikoje

Vieno Įvykio paskatintas daugeli metu tyrinėjau bičių motinu pastabumą ir orientaciją joms skraidant. Tai labai Įdomus ir nuostabiai tikslus motinėlių, paleistų gamtoje, pastabumas, kuri lengvai galima pritaikyti bitininkavimo praktikoje.
Daugiausia tyrinėjau natūraliai išaugintas vadinamąsias spietimines bičių motinėles, nes jų pastabumas nuostabiai tikslus. Tokiu motinėlių savo bityne spietimosi metu bitininkas turi pakankamai daug, kad galėtų daryti atranką, atlikti įvairius bandymus ir Įsitikinti motinėlių pastabumu. Dirbtiniu būdu inkubatoriuose išaugintu motinėlių pastabumas ir apsivaisinimo procentas gerokai mažesnis. Kartais dalis šių motinėlių, išleistos iš narvelio, net nepakyla į orą. Išmestos aukštyn jos krenta žemyn. Tokios motinėlės negali apsivaisinti. Kartais mes jas randame ant žemės, žolėje, netoli avilio lakos su kamuoliuku bičių. Atrodo, kad bitės norėtų ją išgelbėti, globoti, turėti šeimoje, bet visos pastangos veltui, nes motinėlė invalidė - negali skraidyti.
Kartą buvo toks atsitikimas: bitininkaujant su vežiojama platforma, ant kurios buvo 20 bičių šeimų, vienoje šeimoje norėjome pakeisti bičių motinėle. Bičiulis Jonas Karalevičius turėjo iš Dotnuvos parsivežęs veislinių motinėlių, todėl ir paprašė mano pagalbos senoms motinėlėms sugauti bei jaunoms priduoti. Taigi sugavome senąją ir ruošėmės duoti jaunąja apvaisintą motinėlę, bet bičiuliui perkeliant i tinkamesni narvelį ji ištrūko ir nuskrido. Bičiulio nuotaika buvo nepavydėtina. Greitai paėmiau kori ir laikiau toje vietoje ir tame pačiame aukštyje, iš kurio pakilo mūsų veislinė motinėlė. Diena buvo labai graži, 11 valanda, pats medunešis. Aš irgi abejojau, ar motinėlė sugrįš, nes stovėjome ant platformos, tarp 20 avilių, tarp milijonų iš visų pusių skraidančių bičių. Tikimybė sulaukti sugrįžtančios motinėlės vis mažėjo. Bičiulis Jonas nuolat manęs klausinėjo, ar sugrįš pabėgėlė. Jį raminau sakydamas, kad turi atskirsti. Korį laikėme pakaitomis, nes ji reikėjo laikyti iškeltą, todėl pavargdavo rankos.
Pagaliau motinėlė pradėjo sukti ratą ir vėl nuskrisdavo, nenutūpusi ant laikomo korio. Ir tik daugiau kaip po 20 min. motinėlė atskrido ketvirtą kartą. Priartėjo labai arti prie korio ir ruošėsi nutūpti, bet aš ją pagavau dar nenutūpusią. Mano bičiulis pradėjo garsiai juoktis iš džiaugsmo. Bičių motinėlę įleidome į narvelį ir Įdėjome į avilį. Bičiuliui Jonui buvo Įdomi mano patirtis, kurios jis nežinojo ir apgailestavo, kad dėl žinių stokos yra pražudęs keletą bičių motinėlių.
Po šio įvykio daugeli metų tyrinėjau nuostabų motinų pastabumą, kuri vėliau pradėjau taikyti bitininkavimo praktikoje, keisdamas motinėles aviliuose ir nukleusuose.
Dėl netikėtai išskridusios bičių motinėlės bitininkas neturėtu nusiminti, nes 90 proc. natūraliai išaugintų motinėlių visada atskrenda į tą vietą, iš kurios išskrido. Vidutiniškai laukti tenka 15 min., bet kartais ir ilgiau. Greičiau atskrenda laukuose, kur nėra arti nei medžių, nei trobų. Kai neturėdavau korio, motinėlė man nutūpdavo ant krūtinės, ant kepurės, ant motociklo priekabos ir t.t., bet tik iš kelinto karto, gerokai pavargusi, sunkiai kvėpuodama, ilsėdavosi po nemalonios kelionės, pasijutusi esanti vieniša.
Medunešio metu, keičiant senas bičių motinas jaunomis, galima jas iš narvelio išleisti prie pat avilio lakos, kad jos iš ten pakiltų į orą ir apsiskraidytų, Įgautų nauja gamtos kvapą, tuomet bitės ją lengvai, visai netrukdydamos Įsileidžia į avilį. Taip galima keisti bičių motinėles, bet tik medunešio metu, nes žiedų nektaras keičia kvapą, esantį avilio viduje.
Tokiu bandymų negalima atlikti, jeigu bičių motinėlė yra apsivaisinusi tame pačiame bityne arba artimos kaimynystės bitynuose. Ji gali nuskristi į savo buvusią buveinę, iš kurios ji skraidė ir neseniai apsivaisino, nes motinėlių orientacija yra labai gera.
Bičių motinėlių pastabumą tyrinėjau tik gražiomis ir saulėtomis dienomis, nes skraidanti bičių motinėlė kartais nutupia pailsėti ant augalų, todėl jai reikia saulės šilumos, kad ilgesnį laiką galėtų skraidyti.

Jonas ŽVALIAUSKAS