• Perkėlimas iš rėminio į rėminį avilį.  Perkelti bites į tos pačios konstrukcijos avilius labai paprasta.  Vidudienį nukeliamas apie 1 m į šalį, o vietoj jo pastatomas išvalytas (išdezinfekuotas) arba naujas avilys.  Padėtojo laka turi būti toje pačioje vietoje, kaip ir senojo. Iš jo imami koriai su bitėmis ir statomi į naująjį..  Stengiamasi apsieiti be dūmų, nes motinėlė gali pasišalinti kur nors į laką.  Koriai statomi tokia pačia tvarka, kaip ir senajame avilyje.  Pastebėjus ant perkeliamo korio motinėIę, saugumo sumetimais ji pridengiama didžiuoju gaubtuvėliu. Bites perkėlus, motinėlė paleidžiama.
  Atidengiamas tik tas korys, kuris bus keliamas. Kiekvieną perkeltą ir prie kitų priglaustą rėmą taip pat reikia pridengti, kad mažiau atvėstų ir neviliotų vagilių.  Perkėlus rėmus, perkeliamos ir ant sienų šonų likusios bitės.  Jeigu motinėlė buvo pridengta, senasis avilys pakeliamas ir bitės iš jo tiesiog nušluojamos į naująjį.
  Jei motinėlės nepastebima, atkreipiamas dėmesys i kiekvieną didesnį bičių susitelkimą, nes motinėlė nuo korio gali būti pasitraukusi.  Tuomet bičių sankaupos imamos semtuvėliu ir nešamos atsargiau.  Naujo avilio laką tenka susiaurinti, kad neužpultų plėšikės, nes perkeltos bitės, užimtos lizdo tvarkymu, praranda savisaugą.

• Perkėlimas neišpjaunant korių.  Jeigu tenka iš daugiaaukštio avilio perkelti i standartini, pernešami tik koriai su perais.  Toliau lizdas pIečiamas standartiniais rėmais.  Perkeliant iš standartinio ar kitokios konstrukcijos (pavyzdžiui, varšavinio), rėmus tenka perdirbti, tai yra šiltame kambaryje apatinės jų dalys (bitės nušluojamos) nupjaunamos.  Siaurus rėmus galima guldyti, tuomet petukal padaromi, įkalus papildomas vinutes.  Perdirbami tik koriai su perais ir sustatomi į naujojo avilio vidurį.  Iš abiejų šonų statomi tušti koriai ir lizdo skiriamosios.  Koriai su medumi atidengiami ir (vakare) statomi už dengiamųjų.  Bitės medų susineša į lizdą.  Jei , trūksta pasiūtų korių, į lizdo vidurį dedami pertaisyti koriai su perais.  Iš šonų statoma po dirbtinį korį ir perdirbti koriai su medumi.
  Plečiant lizdus, dirbtiniai koriai statomi iš šonų, prie perų.  Kai vieną korį bitės pasiuva, jis perkeliamas į lizdo vidurį, o vietoj jo dedamas naujas dirbtinis.  Taip perdirbti senojo avilio koriai palaipsniui iškeliami į lizdo pakraščius ir rudenį visai išimami.

• PerkėIimas išpjaunant korius. Iš seno avilio (ar drevės) keliami tik koriai su perais, o visi kiti pašalinami.  Jie pritaikomi standartinio rėmo viduje, pritvirtinant siūlais, valu ar vielute.  Čia pat avilyje tuščias rėmas apverčiamas viršutine sijele žemyn, ant jo korys su perais statornas taip, kaip buvo senoje vietoje, ir pririšamas.  Kad raištis neįsipjautų į korį ir nesugadintų dalies perų, iš apačios priglaudžiama balanėIė.  Taip pritvirtinti koriai su perais statomi iš eilės lizdo viduryje. Iš šonų statoma po du pasiūtus arba dirbtinius korius.  Vakare perkeltai šeimai duodatna cukraus sirupo.
   Perkeliant svarbu, kad jauni perai per daug neatvėstų.  Dengti perai atvėsimą iki 16'C pakenčia tik vieną parą.  Ilgesnis atšaldymas kenksmingas.  Tai atliekama gražią, ramią saulėtą (tik ne saulė,je) dieną, pačiame vidudienyje. Į seno avilio vietą statomas naujasis (prie drevės - spietinė).

Sujungimai

Dažniausiai jungiama norint turėti stiprias ar bent vidutinio stiprumo šeimas.  Tai daroma anksti pavasarį arba rudenį. Šimos be motinos jungiamos prie silpnesnių ar normalių arba smulkūs spiečiai po kelis į vieną šeimą.Bet koks šeimos sujungimas sėkmingas, kai laikomasi paprasčiausių taisyklių:

            1. kad mažiau bičių grižtų į seną vietą ar klaidžiotų, jungiama vakare, prieš tai aviliai priartinami vienas prie kito;
            2. diena anksčiau abi jungiamos šeimos pamaitinamos skystu cukraus sirupu su aromatiniu priedu (melisų, anyžių ir kt.).