|
Perkëlimas
Priklausomai nuo to, kur ir kokiame avilyje
bitës gyvena, yra keli perkëlimo bûdai.
-
Perkëlimas
ið rëminio á
rëminá avilá. Perkelti bites
á tos paèios
konstrukcijos avilius labai paprasta. Vidudiená nukeliamas apie 1 m
á ðalá,
o vietoj jo pastatomas iðvalytas (iðdezinfekuotas) arba naujas avilys.
Padëtojo laka turi bûti toje
paèioje vietoje, kaip ir senojo. Ið jo imami
koriai su bitëmis ir statomi á
naujàjá.. Stengiamasi apsieiti be dûmø, nes
motinëlë gali pasiðalinti kur nors
á lakà. Koriai statomi tokia paèia
tvarka, kaip ir senajame avilyje. Pastebëjus ant perkeliamo korio motinëIæ, saugumo sumetimais ji pridengiama didþiuoju gaubtuvëliu.
Bites perkëlus, motinëlë paleidþiama. Atidengiamas tik tas korys,
kuris bus keliamas. Kiekvienà perkeltà ir
prie kitø priglaustà rëmà taip pat
reikia pridengti, kad maþiau atvëstø ir
neviliotø vagiliø.
Perkëlus rëmus,
perkeliamos ir ant sienø ðonø likusios bitës. Jeigu motinëlë buvo pridengta,
senasis avilys pakeliamas ir bitës ið jo tiesiog nuðluojamos
á naujàjá. Jei motinëlës nepastebima,
atkreipiamas dëmesys i kiekvienà
didesná bièiø susitelkimà, nes motinëlë nuo
korio gali bûti pasitraukusi. Tuomet bièiø sankaupos imamos semtuvëliu ir
neðamos atsargiau. Naujo avilio lakà tenka susiaurinti, kad neuþpultø
plëðikës, nes perkeltos bitës, uþimtos lizdo tvarkymu, praranda
savisaugà.
-
Perkëlimas neiðpjaunant
koriø. Jeigu tenka
ið daugiaaukðtio avilio
perkelti i standartini, perneðami tik koriai su perais. Toliau lizdas
pIeèiamas standartiniais rëmais. Perkeliant
ið standartinio ar kitokios
konstrukcijos (pavyzdþiui, varðavinio), rëmus tenka perdirbti, tai yra
ðiltame
kambaryje apatinës jø dalys
(bitës nuðluojamos) nupjaunamos. Siaurus
rëmus
galima guldyti, tuomet petukal padaromi, ákalus papildomas vinutes.
Perdirbami tik koriai su perais ir sustatomi á naujojo avilio
vidurá. Ið abiejø
ðonø statomi tuðti
koriai ir lizdo skiriamosios. Koriai su medumi
atidengiami ir (vakare) statomi uþ dengiamøjø.
Bitës medø susineða
á
lizdà. Jei , trûksta pasiûtø
koriø, á lizdo vidurá dedami pertaisyti koriai
su perais. Ið ðonø statoma po
dirbtiná korá ir perdirbti koriai su medumi. Pleèiant lizdus, dirbtiniai
koriai statomi ið ðonø, prie
perø. Kai vienà
korá bitës pasiuva, jis
perkeliamas á lizdo vidurá, o vietoj jo dedamas naujas dirbtinis. Taip
perdirbti senojo avilio koriai palaipsniui iðkeliami
á lizdo pakraðèius ir rudená visai iðimami.
-
PerkëIimas
iðpjaunant
korius. Ið seno avilio (ar drevës) keliami tik
koriai su perais, o visi kiti paðalinami. Jie pritaikomi standartinio rëmo
viduje, pritvirtinant siûlais, valu ar vielute.
Èia pat avilyje tuðèias
rëmas apverèiamas virðutine sijele
þemyn, ant jo korys su perais statornas taip,
kaip buvo senoje vietoje, ir pririðamas. Kad raiðtis neásipjautø
á korá ir
nesugadintø dalies perø, ið apaèios priglaudþiama balanëIë. Taip
pritvirtinti koriai su perais statomi ið eilës lizdo viduryje.
Ið ðonø statoma
po du pasiûtus arba dirbtinius korius. Vakare perkeltai
ðeimai duodatna
cukraus sirupo. Perkeliant
svarbu, kad
jauni perai per daug neatvëstø. Dengti
perai atvësimà iki 16'C pakenèia tik
vienà parà. Ilgesnis atðaldymas kenksmingas. Tai atliekama
graþià, ramià saulëtà (tik ne
saulë,je)
dienà, paèiame vidudienyje.
Á seno avilio vietà statomas
naujasis (prie drevës - spietinë).
Sujungimai
Daþniausiai jungiama norint turëti stiprias ar bent vidutinio stiprumo
ðeimas.
Tai daroma anksti pavasará arba rudená.
Ðimos be motinos jungiamos prie silpnesniø ar
normaliø arba smulkûs spieèiai
po kelis á vienà
ðeimà.Bet koks ðeimos sujungimas sëkmingas, kai laikomasi
paprasèiausiø
taisykliø:
1.
kad maþiau bièiø griþtø
á senà vietà ar
klaidþiotø, jungiama vakare, prieð tai aviliai priartinami vienas
prie kito;
2. diena anksèiau abi jungiamos
ðeimos pamaitinamos skystu cukraus sirupu su
aromatiniu priedu (melisø, anyþiø ir kt.).
Ðeimos
be motinos prijungimas prie normalios.
Suartintos ir pamaitintos bièiø
ðeimos pro lakà parûkomos, palaukus 2-3 min., kol jos prisigeria medaus, atidengiamas
normalios ðeimos lizdas. Atidengus silpnosios
lizdà, atitraukiama lizdo
skiriamoji ir nuo jos bitës (jeigu bûna) nuðluojamos
á geràjà. Prieð tai bites
galima truputi supurkðti cukraus sirupu. Po to imamas korys su
bitëmis,
iðkeliamas ir, laikant virð avilio,
ið ablejø pusiø
bitës supurðkiamos, korys
áleidþiamas á
avilá. Koriai perkel'emi
uþ lizdo skiriamosios. Perkëlus korius,
ðeimininkiø lizdas bus viename, o
silpnoji ðelma kitame avilio gale. Bitës susijungia pro lizdo skiriamosios
apaèià
arba jos viduje padarytà (atidaromà) angà.
Prityræ bitininkai supurkðtas bites su koriais deda tiesiai
á ðeimininkiø
lizdà. Keliø ðeimø sujungimas.
Jungiama prie
geriausios arba nuolatinëje vietoje stovinèios
ðeimos.
Sugaunama motinëlë, uþdaroma
narvelin ir padedama virð
lizdo. Koriai
nustumiami á
avilio galà. Silpnose ðeimose
motinëlës
taip pat atimamos.
Pavakarin bitës
jungiamos. Pirmiausia perkeliami koriai su perais, po to su
maistu. Nuo tuðèiø
koriø, supurkðtø
skystu cukraus ar medaus sirupu, bitës nuðluojamos. Geriausiai
kiekvienà
vakrà
prijungti
tik po vienà ðeimà. Sujungimas daugiaaukðèiame avilyje.
Suartinus avilius, ant pagrindinës
ðeimos lizdo uþtiesiamas
subadytas ir meduotas popieriaus lapas. Ant virðaus uþkeliamas
prijungiamos ðeimos aukðtas. Bitës, praplatinusios skylutes, susijungia
paèios. Panaðiu bûdu prof. J.Krigtifinas (1960) bites jungdavo ir
standartiniuose aviliuose. Ant silpnos ðeimos vidudienyje uþdëdavo dvigubà
magazinà, prieð tai
á ji perkeldavo ið lizdo korius. Vakare magazinà pemeðdavo ant popieriumi uþtiesto
ðeimos lizdo. Bitëms susijungus,
magazinà paðalindavo (priklausomai nuo
metø laiko), ðeimai duodavo
papildomø koriø (tinkamø
ið atneðtos ðeimos). J.Straigys "Bièiø perkëlimas ir sujungimas" |