Paieška:  

Bitininkystė

Bičių produktai Apie bites Inventorius Apie mus Naujienos Galerija Receptai Kontaktai
 
KĄ DARYTI BITĖMS SUGĖLUS  žmones arba gyvulius?


ALERGIJA BIČIŲ NUODAMS

Tai aktuali tema, kadangi beveik kasmet pasitaiko skaudžių atvejų, netikėtų mirčių nuo vabzdžių įgėlimų. JAV nuo bičių įgėlimų kasmet miršta apie 40 - 50 žmonių, Šveicarijoje - 5-7. Alergija bičių nuodams gali būti ne tik tiems žmonėms, kurie serga įvariomis alerginėmis ligomis, bet ir tiems, kurie anksčiau neturėjo jokių alergijos simptomų.
Įgėlusi bitė išskiria į žmogaus audinius sekretą, kurį sudaro įvairios baltyminės medžigos, fermentai (hialuronidazė, fosfolipazė A ir B, histaminas, lizofosfolipazė, nuodai, sukeliantys lygiųjų raumenų spazmą). Sveikam žmogui tai sukelia vietinę reakciją, kuri pasireiškia niežėjimu, perštėjimu, deginimu, skausmu įgeltoje vietoje ir dažniausiai neužtrunka ilgiau kaip 24 val. Po paros tinimas atslūgsta. Alerginė reakcija įgėlus bitei, vyksta pagal vadinamąjį greitąjį alerginių reakcijų tipą. Alergenas, šiuo atveju bitės nuodai, pakartotinai patekęs į organizmą, jungiasi su specifiniais imunoglobulinais E ir, prisijungęs prie putliųjų lastelių ir bazofilų, sukelia jų degranuliaciją, mediatorių išsiskyrimą, audinių pažeidimą (sukialia lygiųjų raumenų spazmą, kraujagyslių išsiplėtimą ir jų sienelės pralaidumo bei gleivių sekrecijos padidėjimą, ardo lastelių membranas). Tokių alerginių reakcijų simptomai pasireiškia vidutiniškai praėjus 15 - 20 min. po įgėlimo.
Bitės įgėlimas gali sukelti ne tik vietinę ar toksinę reakciją. Kur kas pavojingesnės yra sisteminės alerginės reakcijos. Lengvais atvejais tai pasireiškia drebuliu, susijaudinimu, dilgėline. Sunkios alerginės reakcijos metu patinsta liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai, sumažėja kraujo spaudimas, sutrinka širdies ritmas, prasideda traukuliai, paralyžius, žmogus netenka sąmonės.
Sunkios anafilaksinės reakcijos, sukeliančios anafilaksinį šoką (labai pavojinga gyvybei būsena, kai sutrinka visos organizmo funkcijos), dažniausiai prasideda netikėtai, po keleto minučių įgėlus bitei. Kuo anksčiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. dažniausiai atsiranda ir progresuoja bronchspazmas, gerklų patinimas - tai pasireiškia dusuliu, cianoze (odos pamėlynavimu), sustoja kvėpavimas. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui, prasideda anafilaksinis šokas, koma (visiškas samonės praradimas). Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį ištinka mirtis.
Pagal "Alergija bičių nuodams", Ieva Bajoriūnienė, Alergologijos ir klinikinės imunologijos gydytoja, 2001
 

Bičių nuodų biologinis veikimas

dr. Algirdas Baltuškevičius

Bičių nuodai pasižymi vietiniu ir bendru žmogaus organizmui poveikiu.
Vietinis bičių nuodų poveikis pasireiškia uždegimo reakcija. Bičių nuodų injekcija (įšvirkštimas po oda) arba įgėlus bitei
pasireiškia deginančiu skausmu, paraudimu ir odos patinimu.
Paraudusios ir sukietėjusios odos uždegimas gali būti nuo soros grūdo iki žąsies kiaušinio dydžio. Kartais odos uždegimas labai išplinta, ima niežėti injekuotą ar įgeltą vietą arba visą odą. Vietinės uždegimo reakcijos gali pasireikšti, patekus nuodams į organizmą iš karto arba praėjus vienai parai. Dažnai visi šie požymiai pranyksta po 24-48 valandų.
Akių vokų ir kitų organų gleivinės reaguoja į bičių nuodus daug jautriau negu oda. Pavyzdžiui, užlašinus bičių nuodų ant triušio akių vokų gleivinės, sukeliamas pūlinis uždegimas. Ši reakcija, kaip biologinis testas, buvo pasiūlyta bičių nuodų aktyvumui įvertinti.
Bendra toksinė bičių nuodų reakcija gali įvykti, įgėlus kaip vienai bitei, taip ir didesniam bičių skaičiui (300-500). Tačiau kartais toksinius reiškinius galima stebėti ir nuo pavienių bičių įgėlimų. Ši reakcija po bičių įgėlimo pasireiškia galvos skausmais, svaigimu ir kūno temperatūros pakilimu. Retesniais atvejais gali žmogus vemti, viduriuoti, gali išberti odą. Esant tokiems simptomams skubiai kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieniems asmenims ir nuo pavienių bičių įgėlimų atsiranda apsinuodijimo reiškiniai, o kitiems ir nuo didesnio bičių įgėlimų skaičiaus nieko neįvyksta? Tai galima paaiškinti tuo, kad žmogaus organizmas nevienodai jautrus bičių nuodams: jautresnės bičių nuodams yra moterys, vaikai ir pagyvenusio amžiaus žmonės. Tačiau kai kurie vidutinio amžiaus ir sveiki asmenys - irgi jautrūs bičių nuodams; jiems pakanka vieno bitės įgėlimo, kad pasireikštų ne tik stipri vietinė, bet ir bendra reakcija. Tuomet skauda galvą, jaučiamas bendras silpnumas, pakyla kūno temperatūra, vemiama, viduriuojama. Literatūroje yra aprašyti atskiri mirties atvejai, įgėlus tik 1-2 bitėms. Tokiems nelaimingiems atsitikimams turi reikšmės ne tik ypatingas jautrumas bičių nuodams, bet ir įgėlimo vieta. Pavojingiausios įgėlimo vietos yra kaklas, ypač jo šoninės ir priekinė dalys, taip pat viršutinė akies voko sritis. Todėl šias kūno dalis ir veidą reikia labiausiai saugoti nuo bičių įgėlimo. 48
Tačiau yra daugelis žmonių, kurių organizmas greitai pripranta prie bičių nuodų ir silpnai arba visai nereaguoja į juos. N.Joirišo ir kitų autorių stebėjimai parodė, kad tų asmenų, kurie ilgai dirba su bitėmis, organizmas beveik visai nereaguoja į bičių įgėlimus, ir tai nekenkia jų organizmui. Pastebėta, kad kai kurie bitininkai, turintys didelį bitininkavimo stažą, ištveria net 1000 bičių įgėlimus be jokių apsinuodijimo požymių. Tai galima paaiškinti imunitetu arba atsparumu bičių nuodams.
Eksperimentais įrodyta, kad bitininkams, ilgai dirbusiems su bitėmis ir, suprantama, dažnai jų geliamiems, kraujyje atsiranda specifinių antikūnų, kurie gali neutralizuoti bičių nuodus. Atlikti tokie bandymai: paimti bitininkų kraujo serumo ir bičių nuodų lygūs tūriai, kurie buvo atskiesti (1:100-1:400). Visa tai įšvirkšta triušiui po oda. Kontroliniams triušiams buvo įšvirkšta bičių nuodų, sumaišytų su žmogaus, niekada neturėjusio kontakto su bitėmis, kraujo serumu. Iš bandymų paaiškėjo, kad bitininko kraujo serumas neutralizuoja bičių nuodus, tuo tarpu paprasto žmogaus kraujo serumas šių savybių neturi. Maryti, bitininkams po bičių įgėlimų atsiranda specifiniai antikūnai, sukeliantys vietinį ir bendrą imunitetą. Kai kurie autoriai mano, kad žmogaus, pripratusio prie bičių nuodų, seilės veikia kaip priešnuodis, apsinuodijus bičių nuodais.
N.Joirišas iš daugiamečių stebėjimų įsitikino, kad bičių įgėlimai arba bičių nuodų (apitoksino) ilgesnis vartojimas skatina žmogaus organizmo imunitetą ne tik bičių nuodams, bet taip pat ir kai kurioms vidaus ir užkrečiamoms ligoms. Todėl tinkamai vartojami bičių nuodai gali tapti gydomąja profilaktine priemone, veikiančia ne tik atskirą organą arba gydančia vieną kurią nors ligą, bet ir visą žmogaus organizmą. Bičių nuodai, patekę į žmogaus organizmą, mobilizuoja jo gynimosi jėgas. Tuo galima paaiškinti tą faktą, kad bitininkų, išdirbusių su bitėmis daugelį metų, sveikata yra gera, ir jie ilgai gyvena. Matyt, atsiradęs imunitetas juos saugo nuo daugelio ligų.
Bičių nuodų veikimo mechanizmas
Bičių nuodų veikimo mechanizmas dar ne visiškai išaiškintas. Eksperimentais pavyko įrodyti, kad bičių nuodai veikia medžiagų apykaitą ir kraują per hipofizę (smegenų priedėlį) ir antinksčių žievę, todėl jų gydomasis veikimas labai sudėtingas ir įvairus.
Viena iš biologinių bičių nuodų veikimo savybių yra ta, kad jie skatinančiai veikia hipofizės ir smegenų žievės sistemą. Bičių nuodai mažina uždegimą ir alergines organizmo reakcijas, t.y. jie pasižymi priešuždegiminiu ir desensibilizuojančių veikimu.
Šiuo atžvilgiu bičių nuodai analogiški steroidinių hormonų veikimui. Šis „hormoninis" bičių nuodų veikimas pasireiškia per nervine hipofizės sistemą. Matyt, tai susiję su sudėtingais imunologiniais bei autoimunizacijos procesais, bet tai dar ne visai įrodyta.
Tačiau bičių nuodai skiriasi nuo nurodytų hormonų. Iš gydytojų stebėjimų įsitikinta, kad, ilgai vartojant steroidinius hormonus, nusilpsta antinksčių žievės funkcija. Bičių nuodai, priešingai negu steroidiniai hormonai, sugeba pašalinti antinksčių žievės funkcijos depresiją ir skatina antinksčių žievės veiklą. Be to, bičių nuodai, skirtingai negu steroidiniai hormonai, mažina kraujo krešėjimą, pasižymi priešbakterinėmis savybėmis ir vietiniu nuskausminimu. Taigi bičių nuodų veikimo negalima sutapatinti su steroidinių hormonų veikimu. Bičių nuodai yra savarankiškas biologinis preparatas.

PIRMOJI PAGALBA BIČIŲ SUGELTIEMS ŽMONĖMS
SUTEIKUS PIRMĄJĄ PAGALBĄ BŪTINA SKUBIAI KREIPTIS Į GYDYTOJĄ
Vietinės ar lengvos alerginės reakcijos metu svarbu skubiai pašalinti bitės geluonį, jo nespaudžiant, bet nubraukiant pincetu, bitininko kaltu ar peiliu, netraumuojant pažeistos vietos, kad greit neplistų patekę nuodai. Pažeistą vietą patartina atšaldyti šaltu kompresu. Medikamentai - antihistamininiai vaistai, gliukokortikoidų turintys tepalai (betametazonas, fliutikazonas, mometazonas ir kt.).
Antihistamininiai preparatai yra I ir II kartos. Pirmos kartos antihistamininiai preparatai (tavegilis, suprastinas, dimedrolis) patogūs, nes yra ir leidžiamos formos (ampulės ir su švirkštais). Antros kartos antihistamininių preparatų (Zyrtec, Lomilan, Claritine, Kestine) yra tik tabletės. Dozuojami po 1 tab. per dieną (10mg x 1). Jie nemigdo, yra saugūs, pradeda veikti po valandos, veikia 24 val., patogūs vietinės alergijos atveju, kai sugeltam žmogui reikia vairuoti automobilį.
 
Anafilaksinio šoko metu patartina :
  • Ligonį paguldyti ant nugaros, galvą pasukti į šoną, pakelti kojas;
  • Aukščiau įgėlimo vietos galūnę užveržti timpa (kas 10 min. timpą 1-2 min. atlaisvinti);
  • Sustojus kvėpavimui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą "burna į burną" ir širdies masažą;
  • Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis (po oda) sušvirkšti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino. Jei nepakilo arterinis kraujo spaudimas, kartoti adrenalino injekciją kas 10-15 min.
Antros eilės priemonės :
  • Į poodį suleisti 30-60 mg prednizolono;
  • Stabilizavus adrenalinu arterinį spaudimą, į raumenis suleisti 1-2 ml 1 proc. suprastino;
  • Pasunkėjus kvėpavimui, duoti eufilino tablečių, inhaliatoriumi padėti įkvėpti salbutamolio (Ventolin), esant bronchaspazmui, suleisti į veną 2,4 proc. 10 ml eufilino, praskiedus jį 10 ml fiziologinio tirpalo (tai gali padaryti tik medicinos specialistas);
  • Išvedus iš šoko būsenos, stebėti ligonį, kviesti greitąją pagalbą ar savomis priemonėmis greitai nuvežti į ligoninę.
Skubios pagalbos rinkinys (bityno vaistinėlė) :
  • Timpa;
  • Sterilūs vienkartiniai švirkštai (keli);
  • Servetėlės su spiritu;
  • Adrenalino ampulės 0,1 proc. 1 ml . Vienkartinė adrenalino dozė - 0,1 proc. 0,3-0,5 ml ;
  • Leidžiami antihistamininiai vaistai: 20 mg/ml suprastino;1 proc. 1 ml dimedrolio, 30-60 mg prednizolono (geriau įsigyti su speciailiai paruoštais vienkartiniais švirkštais);
  • Antros kartos antihistamininiai preparatai (tabletės): Zyrtec, Lomilan, Claritine, Kestine;
  • Eufilinas tabletėmis ir ampulėmis; salbutamolis (Ventolin), inhaliatorius.
Pagal "Alergija bičių nuodams", Ieva Bajoriūnienė, Alergologijos ir klinikinės imunologijos gydytoja, 2001

 

Pirmoji pagalba, bitei įgėlus

dr. Algirdas Baltuškevičius

Visi, kuriuos gali sugelti bitės, ir bitininkai, ir ne bitininkai, turi žinoti apsinuodijimo bičių nuodais požymius ir mokėti suteikti bičių sugeltam pirmąją pagalbą.
Pirmojo laipsnio apsinuodijimas. Įgeltoji vieta smarkiai ištinsta, niežti visą kūno odą, atsiranda dilgėlinės pobūdžio išbėrimas; krečia drebulys, pakyla kūno temperatūra iki 38-39 laipsnių, ligonis tampa neramus.
Pirmoji pagalba. Tuojau pat reikia ištraukti geluonį, ties įgelta vieta po oda suleisti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino tirpalo, leisti antihistamininius preparatus - suprastiną, pipolfeną ar dimedrolį. Jų neturint, dėti ant įgeltos vietos šaltą kompresą ir duoti gerti dimedrolio, suprastino ar tavegilio.
Antrojo laipsnio apsinuodijimas. Įgeltoji vieta nežymiai patinsta, bet ima niežėti visą kūną, atsiranda smulkus išbėrimas, gali pabrinkti veidas, liežuvis, gerklos.
Krečia drebulys, kyla kūno temperatūra, atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pasunkėja kvėpavimas, trumpam krinta kraujospūdis, ligoniui silpna, tamsu akyse, jį apima baimė.
Pirmoji pagalba tokia pati, kaip ir esant pirmojo laipsnio apsinuodijimui. Papildomai reikia suleisti į raumenis dimedrolio ar suprastino ir 1-2 ml 30 mg prednizolono tirpalo.
Jei apsinuodijimo požymiai nepraeina, pakartojama adrenalino injekcija ir į veną suleidžiama 10 ml 2,4 proc. eufi-lino tirpalo kartu su 10 ml 20 proc. gliukozės.
Nukentėjusįjį patariama skubiai vežti į ligoninę.
Trečiojo laipsnio apsinuodijimo atveju vystosi anafilaksinis šokas: staiga krinta kraujospūdis, nukentėjusysis netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, nevalingas šlapinimasis, galimas mirties atvejis.
Pirmoji pagalba. Nukentėjusįjį reikia skubiai vežti į ligoninės reanimacinį skyrių. Pakeliui, vežant į ligoninę, reikia vartoti tuos pačius vaistus, kaip ir esant antrojo laipsnio apsinuodijimui.

Bitininko vaistinėlė
Kiekvienas bitininkas savo bityne turi turėti vaistinėlę, kurioje privalo būti sterilių vienkartinių švirkštų ir būtiniausi vaistai, kurie reikalingi pirmajai pagalbai suteikti, netikėtai apsinuodijus bičių nuodais: 1) Adrenalino ampulės po l ml 0,lproc. koncentracijos; 2) Prednizolono ampulės po 30 mg l ml; 3) Antihistamininiai preparatai (dimedrolis, tavegilis, pipolfenas, suprastinąs, klaritinas); 4) Eufilino tabletės po 0,15 g l flakonas ir Eufilino ampulės 2,4 proc. 10 ml. Kiekvieną vaistą patartina laikyti vaistinėlėje įmonės įpakavime. Visi išvardinti antihistamininiai preparatai veikia vienodai, todėl patartina turėti nors po 10 tablečių vieno iš nurodytų aukščiau vaistų.
 

PIRMOJI PAGALBA BIČIŲ SUGELTIEMS GYVULIAMS
Jautriausi bičių nuodams yra arkliai, o ypač jauni kumeliukai, jie nugaišta nuo daugiau kaip 20 bičių įgelimo. Gana jautrūs yra šunys, ypač dekoratyvinių veislių jauni šuniukai. Literatūroje aprašomi bičių sugeltų avių ir ožkų kritimo atvejai. Patekusi bent viena bitė į anties ar žasies gūžį, sukelia staigią mirtį. Beje, meškos, ežiai, garniai iš viso nejautrūs bičių nuodams.
Jau po keletos sekundžių sugelta vieta parausta, sutinsta, juntamas stiprus skausmas. Arkliai krato galvą, trina ją į žemę. Šuniukai,sugelti į nosį, kojomis trina snukutį, stengdamiesi nubraukti geluonį, tampa neramūs, o po kurio laiko nebeinkščia, guli apatiški. Kartais gali vemti. Nuo didesnio nuodų kiekio prasideda širdies, kraujagyslių, nervų sistemos sutrikimai, inkstų pažeidimai. Gyvuliai kvėpuodami dūsta, jų gleivinės pamėlsta, pakyla temperatūra, padažnėja pulsas, gali pasireikšti net traukuliai, paralyžius. Arkliams po 4-5 dienų vystosi sugeltų vietų odos apmirimas (nekrozė). Sugeltiems gyvuliams pasitaiko iki 3 dienų trukmės neregystė, gali sutrikti rijimas, pasireikšti diegliai, viduriavimas ar net anafilaksinis šokas.

VISAIS ATVEJAIS REIKIA ŠAUKTIS VETERINARIJOS GYDYTOJO PAGALBOS

Kol atvyks gydytojas, būtina kuo grečiau pašalinti geluonį, labai sugeltas vietas apipilti šaltu vandeniu, ant sutinusių vietų dėti kas 20-30 min. šaltus kompresus. Sugeltos vietos sutepamos spiritu, degtine, jodu. Šuniukams sugirdoma saldžios, šiltos arbatos. gyvuliai laikomi vėsioje vietoje, geriau tvarte. Sutepamos pažeistos vietos kamforiniu tepalu.
Atminkit, kad bitininkas yra juridiškai atsakingas už sugeltą gyvulį, todėl privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą.
 

Pirmoji pagalba
 

Nr. Priemonės Galvijams ir arkliams Ožkoms ir avims Šunims Naudojimas Pastabos
1. Degtinė 200 ml 100 ml   sugirdyti praskiedus  
2. 0,1 proc. adrenalino tirpalas 3 - 5 ml 0,5 - 3 ml 0,05 - 0,3 (priklausomai nuo amžiaus ir dydžio) leidžiama po oda arba į raumenis  
3. 24 proc. eufilinas (aminofilinas) 2 - 5 ml 1 ml 0,5 ml suleidžiama į paodį  
4. 1 proc, dimedrolio (difenhidramino) tirpalas 2 - 3 ml 0,5 ml 0,2 ml suleidžiama į raumenis  
Visų šių priemonių turėtų būti bitininko pirmosios pagalbos vaistinėlėje.
Atminkit, kad lengviau bičių sugėlimų išvengti, nei juos išgydyti.
Pagal "Pirmoji pagalba bičių sugeltiems gyvuliams", Ipolitas PALČIAUSKAS, Veterinarijos akademijos dėstytojas, 2001
 
‡ Lithuania on line

Tinklapio autorius

Pakeitimai 2005.12.07

AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas