Šiandieninė bičių buveinė - avilys.  Lietuvoje išplitę aviliai Dadano - Blato rėmais, kurių matmenys: lizdo - 43,5 x 30,0 cm, magazino - 43,5x14,5 cm. Rėmų sijelių plotis - 2,5 cm. Kai kas naudoja pažemintus: daugiaaukščių avilių rėmus - 43,5 x 23,0 cm arba tik magazininius rėmelius.  Galimi ir kitoki matmenys, svarbu, kad bityne jie būtų vienos konstrukcijos.  Nestandartiniai apsunkina inventoriaus, dirbtinių korių ir kitokių avilių naudojimą. Žemarėmių, Dadano-Blato matmenimis, avilių tinkamumą mūsų sąlygomis rodo ir šiandieniniai apskaičiavimai (Špokas I., 1990).  Išilgai korių šiluma plinta žymiai geriau,  negu skersai jų.  Žiemą avilio lizdo gilumos laidumas priklauso nuo oro srovių lizde.  Kad lizdas būtų optimalus, jis neturi būti kvadratinės formos.  Lizdas, sudarytas iš Dadano-Blato rėmų, vidutinio stiprumo bičių šeimai yra optimalus.  Minėto rėmo plotis racionaliai parinktas maistui, pasiskirstyti. Žiemą, per šalčius, bitės atsiduria rėmų viduryje, šilčiausioje vietoje.
Pirkti ar pačiam daryti avilį?
Jeigu nesate stalius, neturite darbo su įrankiais ir mediena įgūdžių bei tinkamų darbo sąlygų, nesiimkite precizinio darbo.  Geriau isigyti pagamintą avilį.  Nebūtinai naują, galima suremontuoti seną ir kelerius metus sėkmingai bitininkauti
Jei senas avilys stovėjo uždengtas, tikriausiai jo vidinė dalis sveika, mat mediena, impregnuota bičių pikiu, nedrėksta ir silpniau pūva. Jei išorinė avilio dalis apysveikė, viena kita lentutė supuvusi, jos pakeičiamos sveikomis. Trobagrybiai dažniausiai sugadina avilių dugnus. Jiems restauruoti tinka grindlenčių atliekos. Suremontuotas avilys perdažomas, išdezinfekuojamas.
Jeigu avilys stovjęs ilgiau ar jame gyveno sveikos bitės, infekcijos šaltinių neturėtų būti.  Pavyzdžiui, varoatozės erkės (kai bičių nėra) avilyje išsilaiko iki 35 parų.  Tuo tarpu askosferozės sporos ar nozematozės sukėlėjai teršaluose gyvybingi išsilaiko iki dvejų metų.  Nešvariuose aviliuose apgyvendinti sveikas bites nehigieniška.
Remontuojant sena avilį ar darant nauja, svarbu išlaikyti reikiamą atstumą tarp avillo vidaus ir rėmų. Bičių biologinis atstumas yra 8-12 mm.  12 mm atstumas didžiausias.  Kuomett bitės uždengia perus ar medų korių narveliuose, tarpai tarp jų susiaurėja iki 6 mm.  Tai mažiausias atstumas.  Tarpelius, pro kuriuos bitės nepralenda, tai yra siauresnius kaip 6 mm, užpikiuoja, gi platesnius kaip 12 mm linkusios surišti koriais.  Abiem atvejais rėmai su avilio vidinėmis sienomis surišami, apsunkinamas darbas.
Pagrindinė avilio dalis - rėmas.  Jie gaminami iš nešakotos pušinės ar eglinės medienos.  Serijinės gamybos rėmų šoninės sijelės viršuje paplatėja . Patiems gaminti patartina pagal norimo rėmo (standartinių matmenų) šabloną.
Avilio išoriniai matmenys bitėms neturi reikšmės.  Stacionarūs aviliai gaii būti storesnių lentų, sunkesni.  Laikant bitidėje, kad būtų lengvesni, daromi iš plonesnių lentučių.  Aviliai iš išorės nudažomi bičių geriausiai skiriamomis spalvomis: baltai, geltonai, mėlynai arba šių ir kitų spalvų deriniais nupiešiant kampuotas figoras, kurias bitės geriau skiria.  Dažyti aviliai daug ilgiau laikosi, nedažyti - trumpaamžiai (apie 12 metų), skurdina aplinką.
Aviliams tinka eglės ar pušies nesmalingos vertingos lentos.  Vidinės dalys gaminamos iš minkštesnės medienos: liepos, tuopos, juodalksnio lentų.  lšorinė lentos pusė (pagal išpjovimą) kalama į viršų, kad nesiriestų kraštai. Į tarpsienius dedamos nelaidžios šilumai medžiagos: spaliai, pakulos, samanos, šiaudų (avižinių) kapojai.  Blogesnės yra džiovintos durpės, medžio pjuvenos ar drožlės. Į apšiltinamąją medžiagą truputį imaišius negesintų kalkių, neapsigyvena skruzdėlės.
Svarbi avilio dalis yra laka.  Apatinė daroma 300 - 450 mm ilgio ir 20 mm aukščio.  Jos dydis pagal metų laiką ir šeimos stiprumą reguliuojamas ištraukiamais papildomais kamščiais su mažesnėmis lakutėmis.  Bites vežant ar žiemai lakos pridaromos lakos grotelėmis.
Pagal reikalavimus laka turėtų būti kiek aukštėIiau už dugno paviršių.  Autorius naudoja avilius, kuriuose lakos nuo dugno pakeltos vienu trečdaliu rėmų aukščio. Žiemai pridengiamos specialiomis lentutėmis.  Jos patogesnės, nes geriau vėdinasi lizdas, o pavasarį iki patikrinimo nebūtina pravalyti lakas: jos niekuomet neužsikemša.
Nuo drėgmės ir skruzdžių aviliai laikomi pakelti.  Pastovai, gali būti įvairūs.  Paprasčiausias - į žemę įkalti keturi tvirtos medienos kuoliukai.  Daug gražiau atrodo ir patogiau naudoti kilnojamus pastovus.  Pavyzdžiui, keturi tvirtesnės medienos, 20-25 cm aukščio bruseliai, sujungti lentelėmis.  Pastovo aukštį pasirenka pats bitininkas pagal ūgi, kad bites apžiūrint nereikėtų kūprintis ar stiebtis.

Pirmiausia išpjaunami 4 tašai 640x50x50

Prie tų tašų prikalamos lizdo vidaus lentelės (galima naudot atsparią vandeniui 1 cm fanerą) Vienam ruošinyje neužmirškit per vidurį išpjaut 240x12 ertmę lakai.

Prie dugno pritvirtinami ruošiniai. Kuo tiksliau stenkitės pataikyt lizdo vidų - 450mm dugno dėžutė užpildoma šiltinančia medžiaga (putoplastu, spaliais, popierplokšte ar kt.) ir užkalama. Kalami avilio šonai. Reikėtų ypatingai atkreipt dėmesį į lizdo statmenumą ir matmenis - ir viršuj turi būt 450 mm, galima net pasigamint šobloną (stčiakampį 450x360) Laka pratesiama iki avilio šono (50mm) Šoninės (lizdo) dėžutės užpildomos šiltinančia medžiaga ir apkalamos.

Pritvirtinam prielaktį, virš jo stogelį, prie dugno galima pritlirtint kojeles, padarom dangtį (patariama su 10 mm laisvumu) Dantį reikėtų padent skarda ar kita vandeniui nelaidžia medžiaga. Taip pat patariama apskardint avilio kampus. Avilį nudažom geltonai, mėlynai ar baltai

Pagaminam 2 diafragmas, 16 lizdo bei 30 magazino rėmų ir 2 magazino dėžes (155x635x450) Jei lizdą dengsit lubelėm, padarykit lubelių lenteles.Galima dengt storu brezentu ar kita stora, tvirta medžiaga.

p.s. man antro magazino prireikia gan retai, bet vis tik patarčiau pasigamint iš karto abu.

Darant avilius, reikia žinoti:

• Kad bitės pikiu neprilipdytų rėmų prie avilio sienų, jie nuo sienų turėtų būt per 7-8 mm. Jei rėmas bus toliau kaip 10mm nuo sienos, tai tarp rėmo ir sienos bitės pasiūs korius.

• Kai ant lizdo uždedamas magazinas arba antras aukštas, tai tarpas tarp viršutinių ir apatinių rėmų turėtų būti apie 8 mm, kitaip bitės rėmus sulipdys.

• Tarpai tarp korių arba rėmų lizde turi būti 12 - 13 mm

tikslesnis brėžinys

Pradžioje jie pinti iš šiaudų ar vytelių.1814 m. Ukrainos bitininkas P.Prokopovičius išrado rėminį avilį, pradėjo plisti rėminė bitininkystė. XIX a. antroje pusėje žinomas lenkų bitininkas K.Levickis sukonstravo avilį vertikaliais rėmais, kuris su varšaviniais labiau plito Suvalkų krašte. Šiaurės Lietuvoje buvo galima rasti latvių prfesoriaus P.Rizgos konstrukcijos avilius, o rytiniuose rajonuose - rusų bitininkystės draugijos avilių. minėtų avilių konstrukcijos įvairios, nes juos gamino įvairių išsilavinimų ir sugebėjimų žmonės. Prof. J.Kriščiūnas Lietuvos bitininkams patarė naudoti patobulintą Dadano konstrukcijos 16-os rėmų avilį, kuris platinamas kaip standartinis. Nuo 1968 m. pradėti gaminti pritaikyti bitėms vežioti aviliai A-16-1M. J.Kriščiūnas pateikė ir 24-25 rėmų gulstinio avilio brėžinius. Jame galima naudoti vieną arba du magazinus. Avilys turi dvi lakas: antroji pagalbinei arba atsarginei motinėlei laikyti. Be to, vietoje lubelių įtaisytos 470 mm ilgio ir 12 x 8 mm skersmens sijelės, kuriomis uždengiami tarprėmiai.Šis avilys satcionariai bitininkystei labai tinkamas.
Dabar vis labiau Lietuvoje populiarėja daugiaaukščiai polistirolo aviliai, kurie užsieniečių, ypač profesionalų, plačiai naudojami. Jie ypač patogūs tuo, kad yra lengvi, šilti, lengvai plečiami ir siaurinami, naudojami vieno standarto rėmeliai. Didžiausias trūkumas - gaminami tik fabrikiniu būdu, sąlyginai brangūs, nors jau daromi ir Lietuvoje. (pvz. Willara, J. ir K. Kriščiūnų aviliai)