|
Šiaulių bitininkų draugija
|
pimininkas |
A.Barkauskas |
|
telefonas |
8-21-454389 |
|
mobilus |
|
|
e-mail |
|
|
narių |
52 |
|
bičių šeimų |
1230 |
1959 m. susikūrė
Šiaulių sodininkų draugija. Prie draugijos susibūrė keli bitininkai
ir tokiu būdu pradėjo veikti neoficiali bitininkų sekcija. Tai buvo
dabartinės Šiaulių bitininkų draugijos veiklos pradžia. Dauguma
bitininkų buvo garbaus amžiaus: Alekna, S.Vaitkus, K.Kačkis, Pranys,
T.Vasiliauskas. Vienas jauniausiųjų buvo Vytautas Karpavičius, kuris
ir vadovavo bitininkams.
Nors nauji nariai ir buvo
kviečiami, didesnis pasipildymas įvyko tik po 3 metų. 1962 m., rajono valdybai
leidus, buvo suorganizuoti bitininkų kursai, taip pagausėjo narių. Kadangi
bitininkai priklausė sodininkų draugijai, dalis sodininkų įsijungė į bitininkų
veiklą. Jau 1963 m. atėjo daug stiprių bitininkų: J.Balinis, Petrauskas,
V.Kalinas, Neimontas, Vaitkevičius. Kai kurie jų vengė stoti į draugiją,
bijodami dėl savo bitynų likimo.
Apie 1964 m. Statybininkų
klube" įvyko steigiamasis Lietuvos sodininkystės draugijos bitininkystės
skyriaus susirinkimas. Buvo patvirtinta valdyba, kurią sudarė pirmininkas
V.Karpavičius, pavaduotojas V.Kalinas ir valdybos nariai: K.Kačkis, Vaitkus,
Linkevičius ir RZibolis. Susirinkime dalyvavo J.Balžekas. Bitininkystės
skyrius tapo labai veiklus. Valerijus Kalinas išvystė gamybinę veiklą. Buvo
pagamintos formos suvenyrinių indelių gamybai. Indeliai - lyg statinaitės.
Šitai veiklai plėsti iš narių buvo surinkti tiksliniai įnašai. Tuo metu jau
buvo apie 90 narių. Taip pat buvo gauta paskola iš Lietuvos sodininkystės
draugijos centro valdybos {apie 150 rb.). Be to, bitininkystės skyrius įsigijo
nedidelį bityną. Medų pirkdavo iš narių, kuriems mokėdavo po 3 rb/kg, o
turgaus kaina buvo 2-2,5 rb/kg. Išfasuotą suvenyriniuose indeliuose medų
realizuodavo Rygoje ir Palangoje. Šie
indeliai buvo patrauklus medaus pirkėjams, todėl
prekiauti sekėsi. Gaudamas pajamų, stiprėjo ūkis. Buvo
išugdytas visuomeninis bitynas iki 162 bičių šeimų, laikomų
keliose vietose. Gamyboje dirbo apie 10 darbininkų. Skyrius
turėjo nuosavą sunkvežimį. Buvo gaminamas bičių pienelis ir
nemokamai duodamas tyrimams į Kauno klinikas, kuriems vadovavo
gydytoja K.Nešukaitienė. Ji atvykdavo skaityti paskaitų apie
bičių produktus.
Žiemos
metu buvo skaitoma ir daugiau paskaitų. Jas skaitė gydytojai,
žemės ūkio ir veterinarijos specialistai, atvykę iŠ Kauno,
Dotnuvos bei Vilniaus.Tarp jų buvo tokie kaip gyd. J. Leipus,
Baltrušaitis, provizorius Viščius ir kiti. Šiaulių bitininkai
ne kartą dalyvavo Vilniaus sodininkystės-daržininkystės ir
bitininkystės parodose, kur užėmė aukštas vietas.
1965 m. buvo gautas leidimas atsiskirti nuo Šiaulių sodininkų
draugijos ir įkurti LSD Šiaulių bitininkų skyrių. Apie 1968 m.
įvyko lūžis. Finansų organų buvo pripažinta, kad bitininkų
skyrius užsiima neleistina veikla. Buvo sustabdyta suvenyrinių
statinaičių gamyba. Sunkvežimį perėmė sodininkų draugija. Už
tai buvo pažadėta ateityje skyriui padėti transportu. Bet tai
ir liko pažadais. Visiškai nusilpo ir skyrius. 1969 m.
pirmininką V.Karpavičių valdybos nutarimu pakeitė Lemežis. Jam
vadovaujant, draugijos 10-ties metų įkūrimo proga buvo
organizuotas suvažiavimas, kuriame dalyvavo daug svečių iš
kitų respublikų. Vėliau pirmininkai keitėsi kas metai. Po
Lemežio buvo Jatulis, Sekautis, Kudokas. Perrinkus pirmininku
Pranį, draugija palaipsniui sustiprėjo. Jis vadovavo daug
metų.Skyriaus narių skaičius didžiausias buvo 1985 m. - apie
1000 narių, kai buvo parduodamas cukrus lengvatinėmis
sąlygomis. Draugija supirkdavo iš narių medų, veikė 3
bitininkystės produktų parduotuvės.
1985-1986 m.
Bitininkystės skyriaus valdybos pirmininku buvo išrinktas Pranas
Zibolis. 1988 m. skyrius patyrė dar vieną nacionalizavimo smūgį. Šj
kartą jau iš savų vadovų. Lietuvos sodininkams vadovaujant
Petruškevičiui, buvo nutarta, kad skyrius per mažas, per maža jo
apyvarta, todėl turtas nusavintas ir prekybą perėmė Rllgūno
vadovaujama Šiaulių sodininkų draugija. Nuostabiausia, kad tai vyko
jau pačiame Sąjūdžio įkarštyje. Tik po dvejų metų parduotuves ir
turtą iš sodjninkų pavyko atsikovoti. Tada ir buvo įregistruota
Šiaulių bitininkų draugija Spiečius" (1991 02 28). Gana aktyviai
tuo metu dirbo buhalterė Vlada Sireikienė ir valdybos narys Petras
Šimelis. Kiek vėliau (1993-1996 m.) pirmininko pavaduotojas ir
aktyvus narys buvo Jonas Grigaliūnas. Jo dėka buvo tikslingai
panaudotos draugijai priklausančios patalpos ir surengta 19-oji
Lietuvos bitininkų šventė Šiauliuose. PZibolis draugijai vadovavo
apie 10 metų. Tai buvo gana sunkus laikotarpis. Lietuvoje buvo
atkuriama Nepriklausomybė, vyko privatizacija. Visa tai neaplenkė ir
bitininkų.
1996 m. lapkričio mėn. visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta
nauja valdyba, kuriai pirmininkauti paskirtas Aloyzas Barkauskas.
Nuo to laiko bitininkų susirinkimai vyksta reguliariai kiekvieno
mėnesio pirmą šeštadienį draugijai priklausančiose patalpose Versmių
g.11, Ginkūnuose (Šiaulių priemiestis). Per metus 1-2 kartus
kviečiami lektoriai - bitininkystės specialistai. Į tokias
paskaitas-seminarus bitininkai renkasi gausiai. Kiekvienais metais
draugija organizuoja išvykas į respublikines bitininkų šventes. Šiuo
metu Šiaulių bitininkų draugijoje apie 50 narių.
Tokia paini išvingiuota mūsų draugijos istorija, tiksliau - dalelė
jos. Šiandien daug kas pasikeitė: vertinimo kriterijai, supratimas,
požiūris. Tačiau problemos išliko panašios. Todėl neužmirškime, kas
buvo, ir sugebėkime iš to pasimokyti. Juk kartais kažkas atrasta
nauja - tai užmiršta sena
Parengė Remigijus
Šemeklis
pagal V. Karpavičiaus ir R Zibolio prisiminimus |