AUSTRALIJA
Australijoje, kur 7,6 mln kvadratininių kilometrų plote
gyvena 19 mln
bičių šeimų, bitininkystė tokia pat unikali, kaip kad ir kita
Australijos gyvūnija bei augalija. Karantino ir
sanitarinės-veterinarinės tarnybų pastangomis pasiekta, kad tai
vienintelė šalis pasaulyje, kurioje nėra varozės erkių bei susijusių su
jomis problemų. Žemyne daug mažiau, nei kitose šalyse, paplitę ir kiti
bičių parazitai bei ligos, todėl bitininkai gali nenaudoti cheminių
priemonių bičių apsaugai. Mažiau čia problemų ir su pesticidais. Nėra
čia ir afrikanizuotų bičių. Puikų sanitarinį vaizdą truputį sugadino
2002 metais šiaurės-rytų rajonuose pasirodęs mažasis avilio vabalas, bet
tai ne itin gadina Australijos, kaip švaraus medaus gamintojo,
reputaciją.
Pirmąsias Apis mellifera bites į kontinentą 1822 m. atvežė išeiviai iš
Anglijos, prieš tai vietinius augalus apdulkindavo 200 rūšių vietinių
vabzdžių, paukščių ir gyvūnų. Reiktų prisimint, kad būtent Australijoje
įkurtas pirmasis pasaulyje bičių draustinis. 1880 m. į Kengūros
(Kangaroo) salą atvežė taikias ir produktyvias bites iš Italijos
Ligurijos provincijos. Mažosios darbštuolės greit apsiprato ir ėmė
daugintis naujoj vietoj, o 1885 m. buvo uždrausta į salą įvežti bet
kokias kitokias bites, bičių produktus ir naudotą inventorių. Todėl
Kengūros saloje nėra kitus pasaulio kraštus siaubiančių ligų, o per
pastaruosius 120 m. Australija suderino Ligurijos bičių motinėlių
eksportą į daugelį šalių.
Ženyno klimatinės ir geografinės sąlygos leidžia aktyviai bitininkauti
ištisus metus, ką dauguma profesionalių bitininkų ir daro, klajodami su
savo bitėmis dideliais atstumais. 70-80% Australijos medaus surenkama iš laukinių medingų augalų, kurių pagrindinę dalį
sudaro įvairių rūšių eukaliptai. Bičių šeimos statistinis
produktyvumas - 39 kg medaus, nors daugelyje rajonų šis rodiklis gerokai
aukštesnis. Pvz., Vakarų Australijoje jis dažnai siekia 200 kg iš
šeimos.
1990-ųjų pabaigoje Australijoje buvo apie 9 tūkst. bitininkų, iš kurių
10% - profesionalai. Kasmet jie išimdavo apie 30 tūkst. t ir
eksportuodavo 9-12 tūkst. t medaus. Tai duodavo bitininkams 26 mln
USD pajamas, dar 34,2 mln USD jie surinkdavo už kitus
bičių produktus, motinėles, paketus ir augalų apdulkinimą. Bendros
pajamos apdulkinant žemės ūkio kultūras buvo vertinamos 0,6 mlrd USD.
Kaip pasiskirsčiusi medaus gamyba pagal regionus matom lentelėj.
Valstija |
Medaus gavyba |
Bičių
šeimų |
Pramoniniuose bitynuose |
|
tūkst. t |
% |
|
|
Naujasis Pietų Velsas |
14,6 |
44,8 |
277642 |
209049 |
Kvinslendas |
5,5 |
16,9 |
130723 |
78857 |
Viktorija |
5,1 |
15,6 |
119551 |
73057 |
Pietų Australija |
4,2 |
12,8 |
77100 |
59700 |
Vakarų Australija |
2,6 |
7,9 |
52328 |
36837 |
Tasmanija |
0,6 |
2,0 |
15213 |
9184 |
Viso: |
32,4 |
100,0 |
672557 |
446684 |
Apie padėtį pagrindinėj "medaus" valstijoje, Naująjame Pietų Velse,
galima spręsti pagal 2000 m. apklausos rezultatus - 250 ir 163
bitininkai turėjo atitinkamai po 200 - 400 bei po401 - 2000
ir daugiau bičių šeimų. Išimamo medaus vidurkis pirmoje grupėje sudarė
62 kg, antroje - 111 kg. Visi respondentai medų įvardijo kaip pagrindinį
pajamų šaltinį, dalis iš jų sakė, kad 25% pajamų gauna iš augalų
apdulkinimo ir mažiau 10% - iš motinėlių bei paketų pardavimo.
Pagrindiniai medingi augalai - eukaliptai ir kiti Australijos endemikai,
o taip pat baltieji dobilai.
Dauguma iš 23,4 tūkst. Naujojo Pietų Velso bitynų yra valstybiniuose
miškuose, nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose arba netoli jų.
Panaši padėtis ir kituose regionuose. Tai labai supriešino bitininkus ir
ekologus, tvirtinančius, kad bitės užgožia vietinius apdulkintojus -
vabzdžius ir paukščius - taip griaudamos natūralų ekologinį balansą. Dėl
to, ekspertų nuomone, gali nutikti ir taip, kad bitininkams bus apribotas
arba visai uždraustas priėjimas prie medingiausių vietų.
Pagrindinė Australijos bitininkų organizacija - Bitininkystės Taryba,
kurios pagrindinis tikslas - "maksimalus šakos resursų ir fondų
panaudojimas siekiant užtikrinti jos ekonominę gerovę, saugumą ir
vystymąsi". Taryboje yra nacionalinių bitininkų sąjungų, medaus
fasuotojų ir pardavėjų, motinėlių augintojų, žemės ūkio kultūrų
apdulkintojų, o taip pat valstijų ir teritorinių bitininkų asociacijų - viso 13 susivienijimų
- atstovų. Prie jos įkurta tarnyba (B-QUAL),
įpareigota supažindinti bitininkus ir kitus specialistus su
šiuolaikiniais medaus kokybės standartais, taip pat įgaliota rengti ir
įgyvendinti programą, garantuojančią, kad 90% Australijoj surinkto
medaus atitiks valstybinius ir pasaulinius standartus. Visose valstijose
ir dviejose teritorijose veikia apie 60 vietinių bitininkų asociacijų ir
klubų.
Tyrimais bitininkystės srityje užsiėmė pagal 1980 m. priimtą įstatymą
"Dėl medaus tyrinėjimo" sukurta taryba. 1995 m. taryba buvo pertvarkyta
į Koordinacinį komitetą prie Žemės ūkio tyrimo ir vystymo korporacijos.
Komiteto biudžetas formuojamas iš federalinio medaus pardavimo mokesčio.
2001-2003 m. sausra sudavė skaudų smūgį šalies žemės ūkiui, tame tarpe
ir bitininkystei. Įvairiais vertinimais, medaus tais metais buvo gauta
40-60% mažiau. Australija, kuri iki to buvo viena iš pirmaujančių medaus
surinkime šalių, ėmė jį dideliais kiekiais pirkti iš Kinijos, Argentinos
ir kitų šalių, kad aprūpintų vietinę rinką ir užtikrintų išankstinių
eksporto sutarčių vykdymą. Reeksportuojamo medaus kokybė ne visada
atitinka pasauliniams standartams, o tai gadina Australijos reputaciją.
2002 m. gegužės mėn. Australijos valdžia nustatė griežtą įvežamo medaus
kontrolę, įpatingą dėmesį atkreipdama į antibiotikų liekanas.
Medaus gamybos sumažėjimas iššaukė kainų augimą ir importo didėjimą.
2003 m. vien tik Argentinoj nupirkta 5654 t medaus už 14,5 mln USD.
Oficialūs asmenys reiškė susirūpinimą dėl tokių tendencijų bei dėl
didėjančios medaus kontrabandos ir falsifikavimo. Nepalanki padėtis
Australijos medaus rinkoje sąlygojo kapitalo pasitraukimą iš šakos. Kompanija
"Capiano Honey", turėjusi 70% didmeninnės australiško medaus
pirkimo-pardavimo rinkos, o taip pat jo perdirbimą, fasavimą ir
eksportą, 2003 m. birželio mėn. dalį savo verslo perkėlė į Argentiną ir
Kanadą. Su Argentinos kompanija "Honeymex" pastatė medaus perdirbimo ir
fasavimo gamyklą, o su Kanados kompanija "Labonte Honey"
sutarė dėl
pajėgų sujungimo Šiaurės Amerikos rinkos įsisavinimui.
Australijos pavyzdys rodo, kokios pražūtingos bitininkystei ilgalaikės
klimato anomalijos net tada, kai šaka labai išvystyta ir remiasi
solidžia ekonomine, gamybine, organizacine ir moksline baze. Galima tik
palinkėt Australijos bičiuliams sėkmės kuo greičiau sprendžiant jiems
atsiradusias problemas.
A.Ponomariovas
Australija
Bitininkystė pasaulyje 1. JAV
2. Australija
3. Vietnamas
4. Arabų šalys |