DIRBTINIS APVAISINIMAS

Atrankinis bičių veisimas- tai vienas iš svarbiausių ir pigiausių būdų didinant bičių šeimų produktyvumą, keičiant ir pritaikant bitininkų poreikiams įvairius bičių elgsenos bruožus. Bičių selekcija reikalauja bičių motinos ir tranų poravimosi kontrolės užtikrinimo. Tam reikalingi izoliaciniai poravimosi punktai. Šiuo metu tai labiausiai paplitęs bičių poravimosi būdas, ypač kalnuotose vietovėse, Lietuvoje yra tik vienas bičių poravimosi punktas Pervalkoje, kurio ateityje neužteks bičių veislininkystės darbui vykdyti. Kitose Lietuvos vietovėse įkurti motinų poravimosi punktus galimybių mažai dėl didelio bičių šeimų tankio. Žymiai rečiau poravimosi kontrolei užtikrinti naudojama izoliacija ir dvigubas bičių motinų pakeitimas, tačiau gauti norimą rezultatą yra sunku. Bičių motina poruojasi ne su vienu, o su keletu tranų, todėl natūralus motinų ir tranų poravimasis, esant ir geriems izoliaciniams punktams, neužtikrina patikimos poravimosi kontrolės. Efektyviausia bičių motinas apvaisinti dirbtinai. Tačiau j šį būdą nereikėtų žiūrėti, kaip j natūralaus poravimosi pakaitalą. Tai yra pagalbinė priemonė, kuri užtikrina absoliučią poravimosi kontrolę. Dirbtinis apvaisinimas - tai alternatyva izoliaciniams poravimosi punktams. Jis nereikalauja didelės erdvės, suteikia galimybę selekcininkui naudoti daug skirtingų tipų tranų toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Taip pat įgalina selekcininką daryti tokius suporavimus, kurių neįmanoma gauti natūraliai. Pavyzdžiui, poruojama motina su vienu tranu ar keletu specifinių tranų, poruojama motina su jos pačios tranais, daug motinų apvaisinama identiškais spermatozoidais. Dirbtinis bičių motinų apvaisinimas naudojamas moksliniams tyrimams, išlaikant įvairių bičių rasių ir jų linijų grynumą, norint gauti tarplinijines ir tarprasines mišrūnes. Dirbtinai apvaisinant bičių motinas, kontroliuojama ne tik motinų, bet ir tranų kokybė. Dirbtinio apvaisinimo technika išsivystė tarp 1927 ir 1947 m. ir iki šių dienų yra tobulinama, tačiau galutinė produkto kokybė (dirbtinai apvaisinta motina) nepasikeitė.Tyrimais įrodyta, kad natūraliai susiporavusios motinos savo spsrmotekoje turi 5-6 mln. spermatozoidų. Dirbtinai apvaisintos - nuo 4 iki 4,5 mln. spermatozoidų. Tai mažiau už natūraliai susiporavusių motinų, bet žymiai daugiau, negu motina gali išnaudoti per savo gyvenimą (3-4 metus). Dirbtiniam apvaisinimui sperma imama ne mažiau kaip iš 10 tranų. Esant natūraliam susiporavimui, į motinos lytinius takus patenka iki 80 mln. spermatozoidų. Iš jų tik 5-6 mln. patenka į spermateką, kiti žūsta pilvelio ertmėje ir yra pašalinami. Apvaisinimui naudojami tranai nuo 10 iki 20 d. amžiaus. Vienas pilnavertis tranas išskiria 1,0-1,25 mm³ spermos. Dirbtiniam apvaisinimui įprasta naudoti 6-8 mm³ spermos, kuri turi apie 60 mln. spermatozoidų. Tranai ir motinos suformuoja bičių šeimoje genetiškai paveldimą struktūrą. Todėl tranai turi būti auginami produktyviose tėvinėse šeimose, kurių motinos yra negiminingos motininėms šeimoms. Tokiu būdu apsisaugoma nuo negyvybingų diploidinių tranų,
Ištirta, kad dirbtinai apvaisintų ir natūraliai susiporavusių motinų bičių šeimos turėjo panašų kiekį perų sezono metu. Natūraliai susiporavusios gyveno iigiau. Narkozė C0₂ daro neigiamą įtaką motinos ilgaamžiškumui, tačiau skatina bičių motinas anksčiau pradėti dėti kiaušinėlius po apvaisinimo. Motinos, kurios buvo 10 min. apdorotos C0₂ išskyrė mažiau feromono ir dažniau bitės jas keitė. Dirbtinai apvaisintų motinų pirmais metais išgyvena apie 90 %, o trečiais metais daugiau nei 50 %. Tai atitinka bičių motinų netekimą po natūralaus susiporavimo.
JAV buvo lyginama medaus produkcija dirbtinai apvaisintų motinų bičių šeimų su natūraliai susiporavusiomis, bet skirtumo nerasta. 1981-1983 m, JAV atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinai apvaisintų bičių motinų gyvybingumas buvo mažesnis už natūraliai susiporavusių. Pastarųjų šeimos pavasarį turėjo daugiau uždengtų perų už dirbtinai apvaisintas. Jų medaus produkcija taip pat buvo didesnė. Čekijoje 4 metų dirbtinio apvaisinimo praktika nurodo panašų, o kartais ir didesni perų ir medaus produkcips kiekį dirbtinai apvaisintų motinų bičių šeimose.
Lenkijoje 1984-1986 m. atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinai apvaisintų motinų bičių šeimos turėjo daugiau perų pavasarį ir vasarą bei surinko daugiau medaus. Siūloma plačiu mastu diegti dirbtinį apvaisinimą pramoniniuose bitynuose, gaunant hibridines motinas.

Dirbtiniam motinėlių apvaisinimui Lietuvoje naudojama įranga (Dr. Jono J. Balžeko bitininkystės ūkyje)

Lietuvoje dirbtinis bičių apvaisinimas pradėtas 1991 m. Žemdirbystės institute J.J.Balžeko. Kadangi šis metodas iki šiol nebuvo taikytas Lietuvos bitininkystės praktikoje, o skirtingose šalyse gauti prieštaringi rezultatai, 1994-1996 m. buvo atlikti tyrimai lyginant dirbtinai apvaisintų bičių motinų šeimas su natūraliai susiporavusiomis.
Dirbtinis apvaisinimas buvo atliekamas pagal prof. J. Harbo (JAV) metodiką ir naudojant jo sukurtą aparatą. Bandymui naudotos Kaukazo x Krajinos pirmos kartos mišrūnes.
Naudota bandymo schema:
1.Natūraliai susiporavusių motinų bičių šeimos (kontrolė). Toliau vadinama NS.
2.Dirbtinai apvaisintos motinos su 5 mm³ spermos, bičių šeimos. Toliau vadinamos DA-5 mm³.
3. Dirbti n ai apvaisintos motinos s u 10 mm³ spermos, bičių šeimos. Toliau vadinamos DA-10 mm³.
DA bičių motinos buvo laikomos nukleusuose. Bičių motinos pradėjo dėti kiaušinėlius vidutiniškai 12 parų po apvaisinimo. 87,8 % dirbtinis apvaisinimas buvo sėkmingas. Pastebėta sezoninė įtaka kiaušinėlių dėjimo pradžiai. Apvaisinant motinas rugpjūčio-rugsė|o mėnesiais, kiaušinėlių dėjimo pradžia buvo vidutiniškai 16,9 dienos po apvaisinimo.
Bandymo laikotarpiu kiekvienoje grupėje žiemojo po 26 bičių šeimas. Per tris žiemas daugiausia šeimų žuvo 2 grupėje (4 bičių šeimos). Labiausiai žiemų metu nukentėjo 2 grupės bičių šeimos. Po žiemos ant avilio dugno rasta 19 % daugiau negyvų bičių, palyginus su kontroliniu variantu. Nedideliu, bet patikimu skirtumu daugiau maisto suvartojo žiemos metu 2 ir 3 grupės bičių šeimos su DA bičių motinomis. Vidutinis žiemojimo balas nurodo geresni bičių šeimų žiemojimą su NS motinomis (1 lentelė).

1 lentelė. Bičių Šeimų žiemojimas ir stiprumas pavasarį
Dotnuva, 1994-1996 m.