LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS
ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
Nr. 3D-333
Vilnius 2003 08 12
Dėl medaus
techninio reglamento patvirtinimo
Įgyvendindamas Teisės derinimo priemonių 2003 m.
planą, (priemonės kodas 3.1.6 T44), patvirtintą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292
(Žin., 2003, Nr. 25-1019),
1. T v i r t i n u Medaus techninį reglamentą.
2. N u s t a t a u, kad patvirtintas techninis reglamentas
įsigalioja 2004 m. gegužės 1 d.
Ministras
Jeronimas Kraujelis
SUDERINTA
SUDERINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
Respublikinio mitybos centro
tarnybos 2003-07-10 raštu Nr. B6-(1.9)-1246
2003-06-12 raštu Nr. 2-356
Įsakymą parengė Žemės ūkio ir maisto departamento
(direktorius R. Krasuckis, 2 39 11 30) Perdirbtų produktų
skyriaus (vedėja R. Ramutytė, 2 39 11 69) vyr. specialistas
N. Raudonis, 2 39 11 61.
MEDAUS
TECHNINIS REGLAMENTAS
Parengtas pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą
2001/110/EB dėl medaus.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šis techninis reglamentas nustato apibrėžties,
sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus
medui, pagamintam Lietuvoje arba importuotam į Lietuvą.
2. Šio techninio reglamento reikalavimai privalomi
visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, tiekiantiems medų
į Lietuvos rinką bei jį eksportuojantiems į Europos Sąjungos
valstybes.
II. SĄVOKOS
3. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:
Medus
natūralus saldus produktas, pagamintas Apis mellifera
bičių iš augalų nektaro arba iš augalų gyvųjų dalių
išskyrų, arba augalais mintančių vabzdžių išskyrų, likusių
ant augalų gyvųjų dalių, kurias bitės surenka, perdirba
papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius,
išgarina drėgmę, subrandina.
Pagrindinės medaus rūšys:
Pagal kilmę:
Žiedų medus (nektaro medus) medus, gautas
iš augalų nektaro;
Lipčiaus medus medus, gautas iš augalus
mintančių vabzdžių (Hemiptera) išskyrų, likusių ant
augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių;
Pagal gamybos ir/arba pateikimo būdą:
Korinis medus bičių medus, sukauptas
šviežiai pasiūtų be perų korių arba tik iš bičių vaško
pagamintų plonų dirbtinių korių akelėse ir parduodamas
užakuotas visame koryje ar tokių korių sekcijose;
Medus su korio gabalais medus, kuriame
yra vienas ar keli gabalai korinio medaus;
Varvintas medus
medus, gautas varvinant be perų atakuotus korius;
Išsuktas medus medus, gautas
centrifuguojant be perų atakuotus korius;
Išspaustas medus medus, gautas presuojant
korius be perų, naudojant nuosaikų kaitinimą, neviršijantį
45 °C arba be kaitinimo;
Filtruotas medus medus, gautas filtru
pašalinus neorganines arba organines priemaišas tokiu būdu,
kad pasišalintų ir didelė dalis žiedadulkių.
Konditerinis medus medus, kuris tinka
pramoniniam naudojimui arba yra kaip sudedamoji dalis
kituose maisto produktuose, ir gali turėti pašalinį skonį ar
kvapą, arba būti pradėjęs fermentuotis, arba būti
perkaitintas.
III. PAGRINDINIAI MEDAUS SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI
4. Medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia
fruktozės ir gliukozės, taip pat ir kitų medžiagų: organinių
rūgščių, fermentų ir kietųjų dalelių, patekusių renkant
medų.
5. Medaus spalva įvairuoja nuo bespalvės iki
tamsiai rudos.
6. Konsistencija gali būti skysta, klampi, iš
dalies ar visiškai susikristalizavusi.
7. Skonis ir kvapas gali būti įvairus, tai
priklauso nuo augalo kilmės.
8. Medus, teikiamas į rinką ar dedamas į kokį nors
produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių
pridėtų maistinių sudedamųjų dalių, tarp jų maisto ar kitų
priedų. Meduje, kiek įmanoma, neturi būti jokių organinių ar
neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai.
9. Medus, išskyrus konditerinį, neturi turėti
jokio pašalinio skonio ar kvapo, neturi būti pradėjęs rūgti
arba būti dirbtinai pakeisto rūgštingumo, arba pakaitintas
tokiu būdu, kad natūralūs fermentai būtų sunaikinti arba
smarkiai inaktyvinti.
10. Išskyrus filtruotą medų, iš medaus neturi būti
pašalintos žiedadulkės ar medui būdinga sudedamoji dalis.
11. Medus, tiekiamas į rinką ar dedamas į kokį
nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, privalo atitikti
šiuos sudėties kriterijus:
11.1. Cukraus kiekis:
11.1.1 Fruktozės ir gliukozės kiekis (abiejų
suma):
žiedų meduje
ne mažiau kaip 60g/100 g;
lipčiaus meduje, lipčiaus ir žiedų medaus mišinyje
ne mažiau kaip 45g/100g.
11.1.2. Sacharozės kiekis:
bendras kiekis meduje |
ne daugiau kaip 5 g/100 g; |
meduje iš dekoratyvinių
vikmedžių (Robinia pseudoacacia), mėlynžiedžių
liucernų (Medicago sativa), Menzieso Banksijos (Banksia
menziesii), prancūziškųjų sausmedžių (Hedysarum),
kamaldulinių eukaliptų (Eucalyptus camadulensis),
(Eucryphia lucida, Eucryphia milliganii),
citrusinių augalų |
ne daugiau kaip 10 g/100 g; |
levandų (Levandula spp.),
vaistinių agurklių (Borago officinalis) meduje |
ne daugiau kaip 15 g/100 g. |
11.2. Drėgmės kiekis:
bendras kiekis meduje |
ne
daugiau kaip 20
%; |
viržių (Calluna) ir
konditeriniame meduje |
ne
daugiau kaip 23
%; |
viržių (Calluna)
konditeriniame meduje |
ne
daugiau kaip 25
%. |
11.3. Vandenyje netirpių medžiagų kiekis:
bendras kiekis meduje |
ne daugiau kaip 0,1 g/100 g; |
išspaustame meduje |
ne daugiau kaip 0,5 g/100 g; |
11.4. Elektrinis laidumas:
meduje ir jo mišinyje,
lipčiaus meduje ir kaštonų meduje arba jų mišinyje,
išskyrus medų iš žemuoginių arbutų (Arbutus unedo),
viržių (Erica), eukaliptų (Eucalyptus),
liepų (Tilia spp.), šilinių viržių (Calluna
vulgaris), arbatkrūmių (Leptospermum),
arbatmedžių (Melaleuca spp.) |
ne daugiau kaip 0,8 mS/cm. |
11.5. Laisvosios rūgštys:
bendras kiekis meduje |
ne daugiau kaip 50 mekv/kg
(miliekvivalentų kilograme); |
konditeriniame meduje |
ne daugiau kaip 80 mekv/kg
(miliekvivalentų kilograme). |
11.6. Diastazės aktyvumo ir hidroksimetilfurfurolo (HMF) po
paruošimo ir sumaišymo nustatymas:
11.6.1. Diastazės aktyvumas (pagal J. E. Šadės metodą):
bendras kiekis meduje,
išskyrus konditerinį medų |
ne mažiau kaip 8 vienetai; |
meduje, kuriame yra mažas
kiekis natūralių fermentų (pvz., meduje iš citrusinių
augalų) ir hidroksimetilfurfurolo kiekis ne daugiau kaip
15 mg/kg |
ne mažiau kaip 3 vienetai. |
11.6.2. Hidroksimetilfurfurolas (HMF):
bendras kiekis meduje, išskyrus
konditerinį medų |
ne daugiau kaip 40 mg/kg; |
meduje ir jo mišinyje,
deklaruojamame iš tropinio klimato regiono |
ne daugiau kaip 80 mg/kg. |
IV. SAUGOS REIKALAVIMAI
12. Medus turi būti gaunamas iš sveikų bičių
šeimų, laikomas, gabenamas ir parduodamas laikantis
reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje
HN 15:2005 MAISTO
higiena.
13. Mikrobinis užterštumas turi atitikti
reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN
26:1998 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas
mikrobinio užterštumo lygis (Žin., 1998, Nr.992753).
14. Radioaktyviojo užterštumo lygiai neturi
viršyti normų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN
84:1998 Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto
produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po
branduolinės ar radiacinės avarijos (Žin., 1998, Nr.110
3048).
15. Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų,
pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų likučių,
viršijančių leistinas normas, ir nurodytų Medžiagų likučių
gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose,
žvėrienoje, žuvyse ir meduje kasmetiniame stebėsenos plane,
patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus įsakymu.
16. Pakuotė ir įpakavimo medžiagos turi atitikti
reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN
16:2001 Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu
(Žin., 2002, Nr. 28 1010).
V. ŽENKLINIMAS
17. Šio techninio reglamente 3 punkte nurodytas
medus, išskyrus konditerinį, ženklinamas pagal Lietuvos
Respublikoje galiojančius teisės aktus, laikantis šių
reikalavimų:
17.1. Sąvoka medus privalo būti taikomas 3 punkte
apibūdintam produktui ir naudojamas prekyboje tam produktui
vadinti.
17.2. Žiedų, nektaro, lipčiaus, varvinto, išsukto, išspausto
medaus pavadinimus galima pakeisti tiesiog pavadinimu
medus.
17.3. Konditerinio medaus etiketėje prie pavadinimo turi
būti žodžiai skirtas tiktai konditeriniams gaminiams.
17.4. Prie medaus pavadinimo, išskyrus filtruoto ir
konditerinį medų, gali būti papildomai nurodyta:
17.4.1. biologinė medaus kilmė (augalinė), jei
medus yra rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir
turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines
savybes;
17.4.2. regioninis, teritorinis ar topografinis
regiono pavadinimas, jei medus surinktas vien tiktai iš
nurodyto regiono;
17.4.3. konkretūs kokybės kriterijai diastazės
aktyvumas ir drėgnumas.
17.5. Jei konditerinis medus panaudotas maisto produkte kaip
sudedamoji dalis, tai to sudėtinio produkto pavadinime
vietoj sąvokos konditerinis medus gali būti vartojama
sąvoka medus. Tačiau produkto sudedamųjų dalių sąraše
privalo būti vartojama sąvoka konditerinis medus.
17.6. Etiketėje turi būti nurodyta kilmės šalis arba kilmės
šalys, kuriose surinktas medus. Tačiau, jei medus kilęs iš
daugiau nei vienos ES valstybės narės arba trečiosios
šalies, šis žymuo turi būti pakeistas vienu iš šių žymenų,
žiūrint kuris atvejis: EB medaus mišinys, ne EB medaus
mišinys, EB ir ne EB medaus mišinys.
17.7. Jei medus yra filtruotas arba konditerinis, ant
talpyklų, pakuočių ir prekybiniuose dokumentuose turi būti
aiškiai nurodytas medaus pavadinimas.
VI. ANALIZĖS METODAI
18. Medaus mėginiai imami ir jo kokybė nustatoma
vadovaujantis:
LST 1938
Fasuotų maisto produktų Maisto kodekso mėginių ėmimo planai
(PKL 6,5);
Medaus analizės metodais, patvirtintais žemės ūkio ministro
2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5 ( Žin., 2000, Nr. 4116).
19. Medaus mėginiai dėl kenksmingų medžiagų ir jų likučių
imami ir tiriami vadovaujantis:
Mėginių ėmimo tam tikrų medžiagų ir jų likučių stebėsenai
gyvūniniuose produktuose reikalavimais, patvirtintais
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. B1356 (Žin., 2003, Nr.
673049);
Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene,
paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje
kasmetiniu stebėsenos planu, patvirtintu Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu ar kitais
galiojančiais teisės aktais.
|