Sigitas Uselis

MEDAUS RINKA LIETUVOJE. AR TIKĖTIS PERMAINŲ?

 Keletą pastarųjų metų vykęs bitininkystės pakilimas Lietuvoje šiuo metu pateko į tam tikrą sąstingį. Jau nuo šių metų pavasario bičių šeimų pasiūla viršija paklausą, o medaus realizacija palankiomis bei įprastomis kainomis daugeliui bitininkų tapo rimta problema.
Tiesa, kainos pastaruoju metu vienu kitu litu padidėjo, bet tai reiktų įkalkuliuoti į vis didėjančios šalyje infliacijos sąskaitą.
Paskutinius trejus metus sėkmingas bičių žiemojimas, geri derliai, taip pat ES ir šalies vyriausybės teikiama parama šiai žemės ūkio šakai, bitininkus nuteikė optimistiškai, tačiau lazda turi du galus – šalyje susidarė medaus perteklius, kuris įtakojo kainos tam tikrą stagnaciją ar net sumažėjimą. Ne vienas bičiulis, taip nesenai galvojęs rimtai užsiimti šiuo verslu ir plėsti savo bityną, dabar suka galvą kaip jį sumažinus, kad pagrindinį laiką galėtų skirti geriau apmokamam darbui. Medaus pertekliaus problema šalyje iškyla ne taip jau dažnai ir, kad geriau suprasti priežastis, bandysiu pateikti keleto pastarųjų metų bitininkystės situaciją:
 

 Įdėmiai perskaičiau Jūsų straipsnį, patiko, tik man pasirodė trumpas. Vienas sakinys pažadino mintis, kurias pabandžiau išdėstyti.
Taigi, atsakant į straipsnio pavadinime užduotą klausimą, galima teigti, jog rinkos permainas į geresnę pusę gali pakreipti tik patys bitininkai, kaip tai sugebėdami įtikinti medaus vartotojus daugiau naudoti jų produkciją.
Reikia nepamiršti, kad medaus pardavimas, taip pat, kaip ir surinkimas, yra specifinių žinių reikalaujantis darbas. Įtikinti pirkėjus, kad vartotų aukštesnės kokybės lietuvišką natūralių pievų ir miškų medų, kurio savikaina 2-3 kartus didesnė, nei surenkamo prie sėjamų pramoninių medingų augalų plotų ar importuojamo – tai irgi ilgas, daug pastangų, išmonės ir, aišku, lėšų reikalaujantis procesas. (Ar visada pats renkuosi naują lietuvišką prekę, ar daug pigesnę importinę ir ne visada naują? Tai gal ir kiti žmonės renkasi ne grynai lietuvišką, gerą, bet pigesnį neaiškios kilmės medų? Gal kartais ir save reik pakritikuot, prieš puolant ir kvailinant kitus?)  Šiuo metu tą bandoma daryti visuomeniniais pagrindais, daug bitininkų vis dar tikisi, kad kažkas ateis ir juos išgelbės, sukurs kokį stebuklingą žodį ar ženklą, o jau tada padėtis, nepaisant jokių rinkos dėsnių, ims gerėti ir gerėti.
Bitininkas, pats pardavęs produkciją vartotojui, dažniausiai net nesusimasto, kad taip pasiima už pardavimą priklausančią kainos dalį, kuri nėra tokia jau maža, kaip atrodo. Kalbant apie prekybą, kuri daro įtaką medaus kainoms bei tuo pačiu procesams bitininkystėje, reik pastebėt, kad pirmiausia savo dalį asirėžia valstybė (18% PVM mokestis), na dar 15-25% pasiima prekybininkai (logistika bei pardavimas, pajamų, pelno, SODROS mokesčiai ir t.t.), 10-20% gamybininkai (fasavimas, tara bei pakuotės, įrengimų bei patalpų amortizacija, transportavimas ir daugybės įvairių reikalavimų laikymosi užtikrinimas, reklama, pajamų, pelno, SODROS mokesčiai ir t.t.). Taigi, pagal dabartinį pardavimo modelį, žaliavos kaina normaliai galėtų sudaryti ne daugiau 30% mažmeninės pardavimo kainos. Norint pakeisti padėtį bitininkų (žaliavos tiekėjų) naudai, reiktų sukurti kitokį prekybos modelį.  Supratimas ir net pirminės struktūros, kuriantys prielaidas jam atsirasti, jau formuojasi, atsiranda specialistų, išmanančių šią specifinę veiklos sritį, tad galima tikėtis, kad po metų kitų kažkas bus sukurta. Jeigu kas nors tą darys.
Norėčiau paminėt dar vieną dar vieną dabartinės padėties aspektą. Valstybei intensyviai remiant, sparčiai didėja rapso pasėlių plotai, tad profesionalūs bitynai tikrai turi progą išgyventi ir vystytis. Remiantis geriausiųjų patirtimi, intensyviai bitininkaujant tokiuose plotuose 100 kg medaus iš bičių šeimos – tikrai ne riba. Aišku, rapso medus tikrai nėra pats geriausias, bet jis sąlyginai pigus, skatina bendrąjį medaus vartojimą, kas šiuo metu itin svarbu, nes pirkėjas, įpratęs vartoti medų, po kie laiko tikrai pareikalaus geresnio, nors ir kelis kartus brangesnio, medaus. Taigi, galima tvirtinti, kad šiuo metu smulkesnius bitininkus žlugdantis reiškinys savo laiku gali išgelbėti Lietuvos bitininkystę.
Beje, „rapsininkai“ irgi nenukentės – dėl savo kainos ir sąvybių, rapso medus šiuo metu, o greičiausiai ir ateityje, vienintelis iš lietuviškų ES rinkoje gali konkuruoti su Argentinos, ukrainietišku ar kinietišku medumi, o ir Lietuvoj dar ilgai išliks pigių prekių vartotojai. Juk neleisim, kad pigaus medaus nišą užimtų, kaip kad vos neatsitiko prieš kelis metus, kokie nors užsieniečiai.

Tautvydas Bloznelis