Sigitas Uselis

MEDAUS RINKA LIETUVOJE. AR TIKĖTIS PERMAINŲ?

 Keletą pastarųjų metų vykęs bitininkystės pakilimas Lietuvoje šiuo metu pateko į tam tikrą sąstingį. Jau nuo šių metų pavasario bičių šeimų pasiūla viršija paklausą, o medaus realizacija palankiomis bei įprastomis kainomis daugeliui bitininkų tapo rimta problema.
Tiesa, kainos pastaruoju metu vienu kitu litu padidėjo, bet tai reiktų įkalkuliuoti į vis didėjančios šalyje infliacijos sąskaitą.
Paskutinius trejus metus sėkmingas bičių žiemojimas, geri derliai, taip pat ES ir šalies vyriausybės teikiama parama šiai žemės ūkio šakai, bitininkus nuteikė optimistiškai, tačiau lazda turi du galus – šalyje susidarė medaus perteklius, kuris įtakojo kainos tam tikrą stagnaciją ar net sumažėjimą. Ne vienas bičiulis, taip nesenai galvojęs rimtai užsiimti šiuo verslu ir plėsti savo bityną, dabar suka galvą kaip jį sumažinus, kad pagrindinį laiką galėtų skirti geriau apmokamam darbui. Medaus pertekliaus problema šalyje iškyla ne taip jau dažnai ir, kad geriau suprasti priežastis, bandysiu pateikti keleto pastarųjų metų bitininkystės situaciją:
 

  Metai Situacija Rinka
2003 Didelis, iki 50% bičių šeimų žuvimas žiemą ir pavasarį (kaip ir visoje Europoje). Vasarą bitynų atstatymas ir vidutinis medaus derlius. Pertekliaus nėra
 2004 Tebevykstantis bitynų atstatymas. Vidutinis medaus derlius Pertekliaus nėra, netgi pavasarį ir vasaros pradžioje šalyje buvo medaus trūkumas, kadangi medunešis prasidėjo tik birželio pabaigoje
2005 Labai geras medaus derlius. Bičių šeimų pagausėjimas apie 20 – 25 % nei buvo 2002 – aisiais prieš žuvimą Pertekliaus nebuvo iki naujo derliaus
2006 Labai geras medaus derlius, bičių šeimų pagausėjo dar ketvirtadaliu Perteklius, nes nuo praeito (2005 m.) derliaus liko neparduota dar apie trečdalį medaus
2007 Labai geras bičių žiemojimas, vidutinis derlius, labai aktyvus bičių spietimas, kas dar padidino šeimų skaičių. Perteklius iki 2/3 Lietuvoje suvartojamo medaus kiekio dėl gerų 2005 – 2006 metų derlių.

Nors oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje yra apie 85 tūkstančius bičių šeimų, drąsiai galiu tvirtinti, kad žiemoti bičių šeimų šįmet šalyje paruošta apie 1,5 karto daugiau. Šiemetinio medaus derliaus šalies vartotojams kaip tik pakaktų iki kito sezono, tačiau tam tikras likutis nuo praeitų metų kaip tik ir sudaro pertekliaus problemą.
Tokia problema egzistuoja ne tik pas mus. Štai Suomijoje, kurioje gyvena daugiau nei 1,5 karto gyventojų, o bičių šeimų taip pat maždaug 1,5 karto tik jau mažiau, dėl 2005 ir 2006 metų gerų derlių vietinio medaus perteklius susidarė apie 2400 tonų ir nežiūrint į tai, apie 40 % medaus importuojama. Importinis medus, kuris 2 – 3 kartus pigesnis už vietinį, naudojamas maisto pramonėje. Išimtis – akacijų medus, kuris dideliais kiekiais surenkamas tik Vengrijoje.
Atskirai reikia panagrinėti ir medaus importą, kadangi pastaraisiais metais daugelis bitininkų dėl nelabai sėkmingos savo produkcijos realizacijos linkę kaltinti būtent importinį medų.
Pagal 2005 –ųjų metų pavasario situaciją, kai visi bitininkai buvo baigę savo bitynų medaus atsargas, galima spręsti, kad Lietuvoje suvartojamo medaus kiekis būtų apie 1500 – 1800 tonų medaus arba 0,4 – 0,55 kg vienam statistiniam gyventojui (ES vidurkis – 0,7 kg). Žemiau pateikiu LR muitinės departamento duomenis apie medaus importą iš trečiųjų šalių:
 

Metai  Importuoto medaus   kiekis    (ton.) Apytikslis % nuo suvartojamo medaus kiekio šalyje
2005 190 10 - 12
2006  62 3 – 4
iki 2007.10.01 5  0,2 – 0,3

Be abejo, tai dar ne visas kiekis importuoto medaus, kadangi jau iš ES šalių (Vokietijos, Lenkijos, Danijos) mūsų šalies parduotuvių lentynose galima rasti gražiai įpakuoto trečiųjų šalių (pagrinde Argentinos, Ukrainos ar Kinijos) medaus ir tai nepatenka į muitinės statistiką. Atsižvelgiant į tai, kad ir nedideli kiekiai lietuviško medaus patenka į kitas ES šalis, galima teigti, kad medaus importas vis tik nesudaro didelės konkurencijos vietiniams gamintojams.
Apie rimtesnį vietinio medaus eksportą mūsų bitininkams neverta ir svajoti, kadangi eksportinio medaus kainos jau daugelį metų neviršija 0,8 – 1,5 EUR už kilogramą, o ir šiais metais pasaulinėje medaus rinkoje jokio didesnio trūkumo nesijaučia.
Taigi, atsakant į straipsnio pavadinime užduotą klausimą, galima teigti, jog rinkos permainas į geresnę pusę gali pakreipti tik patys bitininkai, kaip tai sugebėdami įtikinti medaus vartotojus daugiau naudoti jų produkciją.
Kitas permainos veiksnys, bet jau aiškiai neigiamas, gali būti gamta, sudarydama nepalankias žiemojimui sąlygas ar prastą kitų metų medunešį. Taip pat pagal Europos bitininkystės mokslininkų prognozes dėl visame kontinente padidėjusio varoa erkių kiekio rudenį (ypač palanki praėjusi žiemą sudarė geras sąlygas jų vystymuisi per šiuos metus) bitynų dydis gali sumažėti apie 15%. Bičių šeimos gali žūti ne būtinai tiesiogiai dėl varozės ligos, bet susilpnėjusią bičių organizmų sistemą gali paveikti ir visokios kitos ligos, kurios prie sveiko organizmo šiaip jau nesugeba „prikibti“. Bet tai yra tik prognozės ir tikėkimės tik paties geriausio, be abejo, pasirūpindami patys, kad bitės ramiai ir patogiai žiemotų.

Komentarai

 Įdėmiai perskaičiau Jūsų straipsnį, patiko, tik man pasirodė trumpas. Vienas sakinys pažadino mintis, kurias pabandžiau išdėstyti.
Taigi, atsakant į straipsnio pavadinime užduotą klausimą, galima teigti, jog rinkos permainas į geresnę pusę gali pakreipti tik patys bitininkai, kaip tai sugebėdami įtikinti medaus vartotojus daugiau naudoti jų produkciją.
Reikia nepamiršti, kad medaus pardavimas, taip pat, kaip ir surinkimas, yra specifinių žinių reikalaujantis darbas. Įtikinti pirkėjus, kad vartotų aukštesnės kokybės lietuvišką natūralių pievų ir miškų medų, kurio savikaina 2-3 kartus didesnė, nei surenkamo prie sėjamų pramoninių medingų augalų plotų ar importuojamo – tai irgi ilgas, daug pastangų, išmonės ir, aišku, lėšų reikalaujantis procesas. (Ar visada pats renkuosi naują lietuvišką prekę, ar daug pigesnę importinę ir ne visada naują? Tai gal ir kiti žmonės renkasi ne grynai lietuvišką, gerą, bet pigesnį neaiškios kilmės medų? Gal kartais ir save reik pakritikuot, prieš puolant ir kvailinant kitus?)  Šiuo metu tą bandoma daryti visuomeniniais pagrindais, daug bitininkų vis dar tikisi, kad kažkas ateis ir juos išgelbės, sukurs kokį stebuklingą žodį ar ženklą, o jau tada padėtis, nepaisant jokių rinkos dėsnių, ims gerėti ir gerėti.
Bitininkas, pats pardavęs produkciją vartotojui, dažniausiai net nesusimasto, kad taip pasiima už pardavimą priklausančią kainos dalį, kuri nėra tokia jau maža, kaip atrodo. Kalbant apie prekybą, kuri daro įtaką medaus kainoms bei tuo pačiu procesams bitininkystėje, reik pastebėt, kad pirmiausia savo dalį asirėžia valstybė (18% PVM mokestis), na dar 15-25% pasiima prekybininkai (logistika bei pardavimas, pajamų, pelno, SODROS mokesčiai ir t.t.), 10-20% gamybininkai (fasavimas, tara bei pakuotės, įrengimų bei patalpų amortizacija, transportavimas ir daugybės įvairių reikalavimų laikymosi užtikrinimas, reklama, pajamų, pelno, SODROS mokesčiai ir t.t.). Taigi, pagal dabartinį pardavimo modelį, žaliavos kaina normaliai galėtų sudaryti ne daugiau 30% mažmeninės pardavimo kainos. Norint pakeisti padėtį bitininkų (žaliavos tiekėjų) naudai, reiktų sukurti kitokį prekybos modelį.  Supratimas ir net pirminės struktūros, kuriantys prielaidas jam atsirasti, jau formuojasi, atsiranda specialistų, išmanančių šią specifinę veiklos sritį, tad galima tikėtis, kad po metų kitų kažkas bus sukurta. Jeigu kas nors tą darys.
Norėčiau paminėt dar vieną dar vieną dabartinės padėties aspektą. Valstybei intensyviai remiant, sparčiai didėja rapso pasėlių plotai, tad profesionalūs bitynai tikrai turi progą išgyventi ir vystytis. Remiantis geriausiųjų patirtimi, intensyviai bitininkaujant tokiuose plotuose 100 kg medaus iš bičių šeimos – tikrai ne riba. Aišku, rapso medus tikrai nėra pats geriausias, bet jis sąlyginai pigus, skatina bendrąjį medaus vartojimą, kas šiuo metu itin svarbu, nes pirkėjas, įpratęs vartoti medų, po kie laiko tikrai pareikalaus geresnio, nors ir kelis kartus brangesnio, medaus. Taigi, galima tvirtinti, kad šiuo metu smulkesnius bitininkus žlugdantis reiškinys savo laiku gali išgelbėti Lietuvos bitininkystę.
Beje, „rapsininkai“ irgi nenukentės – dėl savo kainos ir sąvybių, rapso medus šiuo metu, o greičiausiai ir ateityje, vienintelis iš lietuviškų ES rinkoje gali konkuruoti su Argentinos, ukrainietišku ar kinietišku medumi, o ir Lietuvoj dar ilgai išliks pigių prekių vartotojai. Juk neleisim, kad pigaus medaus nišą užimtų, kaip kad vos neatsitiko prieš kelis metus, kokie nors užsieniečiai.

Tautvydas Bloznelis

‡ Lithuania on line
Tinklapio autorius Pakeitimai 2007.11.25
AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas
Griežtai draudžiama BITININKE paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti BITININKĄ  kaip šaltinį.
Copyright © 2004  "AJ Studija"