BITININKYSTĖS AKTUALIJOS EUROPOJE IR LIETUVOJE

Įspūdžiai iš dalyvavimo COPA/COGECA bitininkystės darbo grupės posėdyje 2007 m. spalio 4 – 6 dienomis Madride

COPA/COGECA vienija ES žemės ūkio šakų visuomenines  bei gamybines organizacijas. Tai tarsi patariamoji institucija aukščiausiai ES struktūrai – Komisijai, Parlamentui ar Tarybai. Sudaryta 40 įvairių žemės ūkio šakų (vienas iš jų bitininkystės) darbo komitetai, kuriuose specialistų yra formuojami pasiūlymai aukščiausioms ES struktūroms.
Pirmąją dieną renginio dalyviams buvo organizuota išvyka į Salamankos regione esantį „Reina Kilama“ bitininkystės kooperatyvą. Įkurtas 1997 metais 25-ių to regiono profesionalių bitininkų, dabar jau jungia 110 narių. Kooperatyvas buvo įkurtas tam, kad, kooperuojant nuosavas lėšas bei tokiu būdu gaunant galimybę pasinaudoti parama iš ES struktūrinių fondų, pastatyti bičių produktų perdirbimo įmonę. Šios įmonės paskirtis yra paruošti ir supakuoti tiesiai iš bitynų atkeliavusį medų bei žiedadulkes ir šiuos produktus, jau kaip prekes, realizuoti rinkoje. Kooperatyvo perdirbimo įmonė įrengta pagal visus ES maisto kokybės standartų reikalavimus, bitynų produkcija pirmiausiai patikrinama nuosavoje laboratorijoje.
Daug dirbama vadyboje, kad išreklamuoti savo prekės ženklu šio nuostabaus gamtos regiono medų bei žiedadulkes. Tai nebūtų įmanoma kiekvienam kooperatyvo nariui – bitininkui atskirai.
Atidžiau paanalizavus kooperatyvo finansinę ataskaitą, galima suprasti, kad įrengiant šiuolaikinę perdirbimo įmonę, narių įnašas daugiau simbolinis, o labai gerai išnaudota galimybė pasinaudoti kooperatyvams teikiama ES parama. Tai būtų geras pavyzdys ir mūsų šalies bitininkams, kadangi mes pagaminti medų, kaip pradinę žaliavą, mokame, o paruošimas prekybai ir išreklamavimas yra ganėtinai silpna vieta.
Dar viena paslauga kooperatyvo nariams – vaško perdirbimas priimant senus korius rėmuose.
Antrąją dieną vyko bendra COPA-COGECOS nariams bei Ispanijos bitininkystės specialistams skirta konferencija šiomis temomis:

• ES bitininkystės paramos programos vykdymas

• GMO poveikis ir iškylančios problemos bitininkystei

• Bičių šeimų išnykimo sindromas

Į ES kasmet importuojama iki 40 % viso Sąjungoje sunaudojamo medaus kiekio. Tokio medaus kaina 0,89 - 1,57 EUR/kg. Apie pusę viso importuojamo kiekio pateikia Argentina, po to Meksika – 9 %, Urugvajus ir Kinija – po 7 %.
Didžiausia ES bitininkystės šalis yra Ispanija. Čia laikoma 17% ES bičių šeimų, o profesionalūs bitininkai sudaro ketvirtadal į visų šalies bitininkų (ES vidurkis tik 3,2%). Todėl Ispanijos bitininkai išsakė priekaištus dėl paramos dydžio sumažėjimo jų šaliai, nes kasmet ES bičių šeimų skaičius padidėja maždaug po 1%, dar įstojo Bulgarija ir Rumunija, tuo pačiu padidindamos šį skaičių 12% o bendra ES paramos suma bitininkystei vis lieka ta pati.
Daugiausiai lėšų nacionalinėse bitininkystės paramos programose 2006 – ais metais panaudota šioms priemonėms:

• Varozės kontrolei - 34%

• Techninei paramai - 26%

• Bičių pervežimui - 20%

Pranešimuose apie genetiškai modifikuotų augalų naudojimą buvo pasakyta, kad pasaulyje jau 22 šalys augina tokius augalus, bendras plotas kurių yra apie 100 mln hektarų ir vien paskutiniais metais plotų padidėjimas buvo apie 13%. Tačiau nėra dar tiksliai nustatyta kaip tai atsilieps bitininkystei ir kiekvienas bitininkas turi žinoti pasekmes apie galimą poveikį. Todėl svarbu, kad sprendimas kiekvienoje šalyje įteisinti tokių augalų naudojimą būtų paremtas mokslo išvadomis. COPA-COGECA organizacija turi stengtis, kad visų žemės ūkio sektorių atžvilgiu būtų padarytos mokslinės išvados ir pateiktos Europos Parlamentui iki 2008 – ųjų metų. Įteisinimo atveju reikalingos sukurti taisykles dėl bitynų išdėstymo GMO laukų atžvilgiu, šių bitynų produkcijos žymėjimo etiketėse taip pat ir importo atžvilgiu. Apie tai kiekvienos šalies bitininkų organizacijos turėtų informuoti GMO registracijos žinybas.
Prancūzijos mokslininkai pristatė išvadas apie neigiamą poveikį bitėms žemės ūkyje naudojamų insekticidų, kas įtakojo didelius bičių šeimų žuvimus pastaraisias metais šios šalies atskiruose regionuose.
Ispanijos mokslininkai pristatė pranešimą apie bičių šeimų išnykimo sindromą, pasireiškusį šioje šalyje 2004, 2005 – ais metais. Tai analogas 2007-ųjų metų masinio bičių žuvimo JAV. Mamona, kad pagrindinės to priežastys yra varoa erkių platinami virusai, gausus insekticidų naudojimas žemės ūkyje bei nauja nozematozės forma – Nosema ceranae.
Aplamai bitininkystės laukia nelengva ateitis, kadangi dėl minėtų veiksnių silpnėja bičių imuninė sistema.
Trečiąją dieną vyko darbo grupės posėdis. Kiekviena šalis išsakė paramos programos panaudojimo problemas ir bitininkystės bei rinkos situaciją, kuri Europoje daugmaž vienoda – palanki žiema įtakojo varoa erkių stiprų dauginimąsi ir rudeniop buvo daug didesnis jų antplūdis nei įprasta. Dėl to mokslininkai prognuozuoja apie 15% bičių šeimų žuvimą ateinančią žiemą. Kiekvienoje šalyje buvo neįprastai gausus pavasarinis medunešis ir vidutinis ar mažesnis vasaros derlius. Daugelyje ES šalyse jaučiamas vietinio medaus perteklius, kadangi ir bent dveji praeiti metai buvo labai palankūs bitininkystei. Nežiūrint į tai, papildomai importuojama į ES šalis iki 40% medaus iš trečiųjų šalių, kas labai apsunkina savos produkcijos realizaciją bei įtakoja kainų kritimą. Posėdyje buvo siūloma sugriežtinti importo kokybės kontrolę (pav. šiuo metu sustabdytas importas iš Brazilijos), kadangi tik tokiu būdu galima būtų padidinti pardavimus pasiūlant pirkėjui nors brangesnį, bet vietinį kokybišką medų.
Tuo pačiu norėtusi pakomentuoti rinkos situaciją šiam rudeniui Lietuvoje. Iš oficialių ES dokumentų matosi, jog tiesiogiai Lietuva neimportuoja nei kiek medaus iš trečiųjų šalių. Todėl reiktų baigti kalbas apie pigų kinietišką medų, kuris neva sudaro stiprią konkurenciją vietinei produkcijai. Bet Lietuvoje kinietiško ar argentinietiško medaus tikrai yra, tik jis įvilktas į „kitą rūbą” – gražiuose stiklainiuose su vokiškomis, lenkiškomis ar daniškomis etiketėmis ar bent su šių šalių kilmės nuoroda. Šis medus nėra pigesnis už vietinį, o jo skirtumas ar privalumas kai kuriems pirkėjams yra tai, kad šis medus yra idealiai filtruotas ir taip pat ilgą laiką laikosi skystas tuo panašėdamas į šviežią medų. Jei lietuvių bitininkai neturi tradicijų, bei nėra pasiruošę gaminti panašų produktą, tai šią nedidelę medaus rinkos dalį kaip tik ir užima importas.
Problemos kyla iš vidaus – per paskutinius trejus metus buvo du labai geri medunešiai bei vienas vidutinis (šių metų) ir vos ne dvigubai padidėjęs per šį laikotarpį bičių šeimų skaičius sudarė sąlygas gana dideliam šalyje medaus pertekliui. Ir tai yra ne tik pas mus – Suomijos bitininkai paskaičiavo, kad pas juos rezervas šiuo metu yra ne tik iki kito derliaus, bet ir dar metams į priekį. O eksportuoti suomiams praktiškai nėra galimybių, nes pasaulinės eksporto kainos žymiai atsilieka nuo šios šalies vidinės rinkos kainų.
Todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad pasaulinėje medaus rinkoje žymesnių pokyčių po šių metų medaus derliaus surinkimo, neįvyko, prognozuoju savotišką štilį ir Lietuvoje medaus kainų atžvilgiu bent jau iki kito pavasario.